Lietuvoje viešintis Jungtinės Karalystės Kovos su šiuolaikine vergove komisaras Kevinas Hailandas konferencijoje kalbėjo: „Prekyba žmonėmis – tai šiuolaikinės vergovės forma. Kovojant su šiuo baisiu nusikaltimu daug kas padaryta ne tik Didžiojoje Britanijoje, bet ir Lietuvoje, tačiau tai tarptautinis nusikaltimas kuriam reikia tarptautinio atsako.“
Anot jo, 193 pasaulio valstybės laiko tokią šiuolaikinę vergovę prioritetine problema.
„Turime kalbėti ne apie vieną valstybę ar tautą, bet svarbu viso pasaulio požiūris į situaciją, kai žmogus tampa preke. Ne vienerius metus dirbu su kolegomis lietuviais ir organizacijomis čia Lietuvoje“, – kalbėjo svečias ir pridūrė: „Nors prekyba žmonėmis ir vyksta, reikia išspręsti žmonių pažeidžiamumo klausimą, turime kalbėti apie prekybos žmonėmis aukas. Svarbu ne tik ieškoti būdų, kaip padėti aukoms, bet ir kaip nubausti tuos, kurie kraunasi turtus iš prekybos žmonėmis.“
Anot K.Hailando, valstybės privalo kartu savo veiksmus koordinuoti, o prekybos žmonėmis organizatoriai turi būti atitinkamai nubaudžiami.
A. Žiobienė: „Aukomis dažnai tampa vaikai“
Konferencijoje dalyvavusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė kalbėjo: „Prekyba žmonėmis – vienas iš sunkiausių nusikaltimų. Šio nusikaltimo aukomis tampa ir vaikai. Taip nutinka gana dažnai. Į prekiautojų žmonėmis pinkles vaikai įtraukiami dėl skirtingų tikslų – vagystėms, seksualiniam išnaudojimui, priverstiniam darbui. Svarbu, kad mūsų teisėsauga būtų pajėgi ištirti nusikaltimus, nemažiau svarbi ir kokybiška pagalba aukai.“
Anot jos, ypač svarbu apsaugoti aukas nuo tolimesnio susidorojimo ir pakartotinio įtraukimo.
Nauja vergovės forma – vedybos
VO „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė įsitikinusi, kad prekybos žmonėmis mastai pasaulyje nemažėja: „Ši problema labai sena ir tai, kurioje vietoje esame kaip valstybė, rodo, kad padaryta labai daug. Per pastaruosius kelerius metus į viešumą iškilo ne viena istorija apie prekybos žmonėmis atvejus.“
R.Dičpetrienės teigimu, atsiranda ir naujos vergovės formos: „Prieš 5-erius metus negalėjome įsivaizduoti, kad atsiras tokia vergovės forma kaip priverstinės vedybos. Atrodo, kad nieko čia tokio, nuvykstama į Angliją, gaunama pinigų suma ir planuojama grįžti pas vaikus, bet iš tiesų galima iš šios kelionės nebegrįžti. Niekaip negaliu pamiršti, ką man apie priverstines vedybas papasakojo „Carito“ atstovės.“
Anot jos, Lietuvoje taip pat turi atsirasti institucija, kurios užduotis būtų kovoti su prekyba žmonėmis ir teikti pagalbą aukoms.
Lietuva su prekeiviais žmonėmis kovą pralaimi
Lietuvos „Caritas“ atstovė Kristina Mišinienė teigė, kad kol kas džiaugtis nėra kuo: „Liūdna tiesa ta, kad kol kas bandydami spręsti šitas problemas mes einame kitoms šalims iš paskos, šokinėjam nuo vieno atvejo prie kito, visų labai gaila, vienas atvejis baisesnis už kitą... Suprantu, kad tai ne tik Lietuvos problema, bet šią kovą šiandien pralaimime, o šio pralaimėjimo kainą moka žmonės, kurie pateko į tokios vergovės pinkles“.
Pasak K.Mišinienės, laikas žodžius paversti darbais ir laikas pagalvoti apie ekspertų grupės ar institucijos įkūrimą.
