Dauguma renginių vienaip ar kitaip susiję su garsiuoju Šančių kiosku – vietos menininkų simboliu, kuriame nuolat rengiamos įvairios parodos, pasirodymai. Šančių kioskas tapo bene geriausiai žinoma vieta susitikti.
Šventės dalyviai išvydo vaikų piešinių, tekstilės ir keramikos dirbinių parodas, dalyvavo pažintinėse ekskursijose po Šančius, vakare vyks koncertas. Sekmadienį rengiama rajono istorijai ir ateičiai skirta konferencija, vėl bus galima išvysti įvairių atlikėjų pasirodymų ir net pasivažinėti senovine transporto priemone drezina.
Kuo Šančiai ir šio rajono gyventojai skiriasi nuo kitų Kauno vietovių?
„Žmonių santykiais, bendravimu. Šančiškiai nestato tvorų, per kurias kaimynams neįmanoma susikalbėti“, – nedvejodama atsakė pažintines ekskursijas Šančiuose rengianti gidė Rolanda Girskienė.
Pernai buvo surengtosios kelios bandomosios ekskursijos, kurios kauniečiams labai patiko. Tuomet nuspręsta už Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendruomenėms skirtas lėšas paruošti du profesionalius gidus, žinančius daugelį šio Kauno rajono paslapčių.
Dar vienas Šančių gyventojams tenkantis privalumas – gamtos artumas, mat rajonas išsidėstęs Nemuno pakrantėje.
„Žmonės gyvena lyg kurorte“, – įsitikinusi R.Girskienė.
Jos nuomone, Šančių gyventojai išsiskiria kūrybiškumu, mat iš šio rajono yra kilę daug žinomų žmonių – poetė Janina Degutytė, dainininkai Aleksas Lemanas bei Egidijus Sipavičius, rašytojas Jurgis Gimberis.
Istoriškai susiklostė, kad Šančiuose dažniausiai kūrėsi darbininkai – geležinkelio ar didelių pramonės įmonės darbuotojai. Šiais laikais dauguma šančiškių taip pat nėra turtuoliai, tačiau turtai jiems ir nėra didžiausia vertybė.
„Šančiškiai – tikrai kitokie žmonės negu kiti Kauno gyventojai“, – pritarė ir Šančių seniūnas Ričardas Rusteika.
Pasak jo, rajonas smarkiai pasikeitė kapitališkai rekonstravus A.Juozapavičiaus prospektą. Dabar laukiama dar vieno svarbaus etapo – Panemunės tilto atidarymo.
Šančiuose šiuo metu gyvena apie 22 tūkst. žmonių. Kaip ir daugelyje kitų Kauno rajonų, jų skaičius mažėja.
