Patarimas mokiniams – iš Anglijon išvažiavusio pirmakursio lūpų

Gargždiškis Ignas Pakamorė gali būti geras pavyzdys tiems, kurie mokykloje nuobodžiauja. Ne vieną bandymą namų balkone, savadarbėje laboratorijoje atlikęs jaunuolis moksleiviams pataria kuo daugiau eksperimentuoti. „Tik per eksperimentą ateina žinios. Ką mums prifarširuoja (mokykloje), tai tas pats, kas perskaityti receptą ir įsivaizduoti, kad pyragas yra skanus, kol jo neišsikepei“, – sakė I.Pakamorė.

Pirmakursis I.Pakamorė patarė moksleiviams ieškoti praktinių užsiėmimų – tai geriausias būdas mokytis.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Pirmakursis I.Pakamorė patarė moksleiviams ieškoti praktinių užsiėmimų – tai geriausias būdas mokytis.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuo dešimtos klasės gargždiškis Vilniuje mokėsi jaunųjų chemikų mokykloje.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuo dešimtos klasės gargždiškis Vilniuje mokėsi jaunųjų chemikų mokykloje.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Moksleivio laboratorija buvo įrengta įstiklintame balkone daugiabučio bute.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Moksleivio laboratorija buvo įrengta įstiklintame balkone daugiabučio bute.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Per kelerius metus savo laboratorijai gargždiškis išleido apie 1000 litų (apie 300 eurų).<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Per kelerius metus savo laboratorijai gargždiškis išleido apie 1000 litų (apie 300 eurų).<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Per kelerius metus savo laboratorijai gargždiškis išleido apie 1000 litų (apie 300 eurų).<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Per kelerius metus savo laboratorijai gargždiškis išleido apie 1000 litų (apie 300 eurų).<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Per kelerius metus savo laboratorijai gargždiškis išleido apie 1000 litų (apie 300 eurų).<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Per kelerius metus savo laboratorijai gargždiškis išleido apie 1000 litų (apie 300 eurų).<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuo penktos klasės Ignas intensyviai muzikavo. Vėliau chemija nukonkuravo muziką.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Nuo penktos klasės Ignas intensyviai muzikavo. Vėliau chemija nukonkuravo muziką.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ignas nežino, ar baigęs studijas grįš į Lietuvą.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Ignas nežino, ar baigęs studijas grįš į Lietuvą.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Sigita Purytė

2015-09-24 08:38, atnaujinta 2017-10-14 06:29

Nuo penktos klasės Ignas intensyviai muzikavo. Mama netikėjo, kad judrus vaikas sugebės lankyti fortepijono pamokas. Tik verčiama sūnaus, ji sutiko leisti jį mokytis groti.

Po metų fortepijono mokytojas pasodino Igną ir prie vargonų. Vėliau vaikiną patraukė chorinis dainavimas ir dirigavimas. Ignas iki šiol jaučia aistrą fortepijono, vargonų, chorinei muzikai.

Būdamas dvyliktokas, Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčioje jis apsiėmė vadovauti 15 žmonių chorui ir vargonavo mišiose. Prieš brandos egzaminus Ignui buvo baisu imtis šito darbo, bet smalsumas nugalėjo.

Laboratorija – daugiabučio balkone

Į chemijos pasaulį vaikinas pasinėrė dar devintoje klasėje. Chemijos mokytoja taip sudomino devintoką, kad jis liovėsi svajoti apie muziko karjerą ir ėmė tyrinėti chemikalus.

Pirmieji jo bandymai namuose – su actu, soda, kalio permanganatu – buvo be jokių sprogimų. Tačiau netrukus Ignas internete pamatė, kaip veikia „kurmio bombos“. Užteko į butelį įdėti folijos ir įpilti kanalizaciją atkemšančio skysčio, kad daugiabučio kieme drioksteltų sprogimas.

Kartą panašų eksperimentą jis pakartojo namuose. Tada per klaidą natrio šarmas iššovė iš butelio, taip visos chemijos knygos ir abi Igno rankos buvo nulietos ėdria medžiaga. „Nusilupo pirštų pagalvėlių odelė, ant rankų liko žaizdos, labai skaudėjo“, – nemalonius jausmus prisiminė jaunasis chemikas.

Mokyklos ansamblyje jis susipažino su draugu, kuris domėjosi chemija ir namie turėjo kolbų, atlikdavo eksperimentus. „Kodėl aš neturiu kolbų ir neatlieku eksperimentų?“ – pagalvojo I. Pakamorė.

Internete jis aptiko parduotuves, įsigijo būtiniausių reikmenų. Per kelerius metus savo laboratorijai išleido apie 1000 litų (apie 300 eurų).

Chemikalams išleisdavo nedaug. Jų reikėdavo tik mažų kiekių. Kai ką siųsdavosi iš užsienio, kai ką pirkdavo buitinių prekių parduotuvėse, kai ką, kas per brangu, gamindavosi pats. Jaunesniems moksleiviams Ignas dažnai patardavo, kur ir kaip įsigyti chemikalų.

Nuo dešimtos klasės gargždiškis Vilniuje mokėsi jaunųjų chemikų mokykloje. Prasidėjo dar rimtesni eksperimentai. Ignas sukonstravo aparatą reakcijų greičiams nustatyti, pagamino biodyzelino, azoto rūgštyje tirpino sidabrines mamos grandinėles.

Jo laboratorija buvo įrengta įstiklintame balkone. Kai gamindavo dujas ar šiaip kas pasmirsdavo, tekdavo gerai išvėdinti namus. „Žmonės pašiurptų, jei sužinotų, kad nuo uždusimo gelbėjausi atidarydamas langus. Kartą mama grįždama jau pirmame aukšte užuodė, kad kažkas kaip vaistine smirda. O aš ketvirtame aukšte halogenų pasigaminęs baigiu ir pats uždusti“, – pusiau juokais pasakojo studentas.

Mokykloje jis niekam nesigirdavo, kad jo balkone, kaip pats sako, – Aušvico dujų kamera. Tik artimiausi draugai, kurie domėjosi chemija, matė, kokius bandymas atlieka Ignas.

Nežino, ar grįš į Lietuvą

Studentas pasakoja, kad mokykloje laboratorinių jie nedarydavo. „Daugumą žinių, kurias pateikia mokykloje, aš išbraukčiau iš programos. Prikišama to, ko mums nereikia. Yra daug temų, kurios neįtraukiamos į egzaminų programą. Geriau tas žinias palikti universitetui“, – tikino gargždiškis.

Jis įsitikinęs, kad mokyklose galėtų būti daugiau praktikos: „Kaip negalime informatikos mokytis be kompiuterio, lygiai tas pats ir su chemija.“

Tačiau Anglijos universitetą jis pasirinko ne dėl praktikos stokos Lietuvos Alma Mater. „Vilniaus universitete, jos yra pilna. Studentas tikrai yra paruošiamas. Nekalbu apie kitus šalies universitetus. Man teko lankytis daugelyje – kai kur yra prasčiau negu mokykloje. Pasirinkimą studijuoti Anglijoje nulėmė noras pagilinti anglų kalbos žinias ir praplėsti akiratį“, – aiškino studentas. Šeštadienį jis išvyko į Greenwicho universitetą, kur trejus metus studijuos chemiją.

Baigęs chemijos bakalaurą, jis rinksis specializaciją ir studijuos magistrantūroje, vėliau – ir doktorantūroje. Jį domina akademiko karjera – norėtų tapti dėstytoju. „Neatmetu galimybės rinktis ir muzikos studijas. Numintas nemažas kelias, nesinori ir to prarasti“, – sakė vargonininkas.

I.Pakamorė nežino, ar grįš į Lietuvą. Sako, jei patiks visuomenė, liks užsienyje. „Bet Lietuvos neatmetu, esu patriotas, kuris norėtų grįžti. Tik aišku sąlygos... dėstytojams pragyventi Lietuvoje sunku. Viską parodys ateitis – nemėgstu burti“, – aiškino studentas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.