Seimas plenariniame posėdyje nutarė pavesti Teisės ir teisėtvarkos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo.
Už atitinkamą Seimo nutarimą balsavo 99, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai.
Parlamentas šį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodančius pranešimus dėl galimai netinkamo kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo pateikiant informaciją apie asmenis Korupcijos prevencijos įstatymo nustatyta tvarka.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, paklaustas, į ką konkrečiai bus orientuotas tyrimas, atsakė, kad pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kaip vykdomas Kriminalinės žvalgybos įstatymas.
„Domėsimės, ar nėra tam tikrų neatitikimų tarp to, kas numatyta įstatyme, ir to, kaip jis įgyvendinamas praktikoje. Gal yra atvejų, dėl kurių reikėtų taisyti įstatymą. Kalbu apie kriminalinės žvalgybos panaudojimą ne baudžiamajame procese. Paprastai kriminalinė žvalgyba prasideda tada, kai įtariama, kad žmogus gali padaryti nusikaltimą arba jį daro, ir tuomet veiksmai turi virsti ikiteisminiu tyrimu ir prasidėti baudžiamasis procesas. Deja, daugeliu atvejų minėtas procesas neprasideda, o tyrimas tęsiamas metų metus“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Seimo narių teigimu, jei apie asmenį surinkta informacija nepasitvirtina, ji turi būti nedelsiant sunaikinama. „Deja, praktika rodo, kad kartais, skiriant tam tikrus asmenis į tam tikras pareigas, ši informacija panaudojama kaip tikra ir pateikiama įvairių pažymų pavidalu. Kitas klausimas, ar kriminalinės žvalgybos metu negali būti atskleisti ir žurnalistų informacijos šaltiniai.“
J.Sabatausko teigimu, kyla ir labai praktinis klausimas – kaip užtikrinama, kad surinkta informacija būtų sunaikinta? „Fiziškai patikrinti jos sunaikinimo nėra lengva, bet turint omenyje tai, kad dauguma informacijos yra elektroninio pavidalo, o tobulėjant technologijoms atsiranda naujų galimybių, tad gal galėtų atsirasti tam tikrų programų, kad tais atvejais, kai tyrimas neišvirsta į baudžiamąjį procesą, informacija būtų ištrinama.“
Pašnekovo teigimu, panašus tyrimas buvo atliekamas 2004 metais ir jo rezultatai atskleidė ne pačias pozityviausias tendencijas.
Komitetui tyrimą pavesta atlikti iki 2016 m. sausio 31 d.
