Rengiamą karinį sandorį aptemdė šešėlis

Neskaidrumo šešėlis užslinko net ant dar tik rengiamo karinio sandorio – kariuomenei perkamų pėstininkų kovos mašinų. Jau yra ir pirmasis karys, kritęs mūšyje dėl šio stambiausio šalies istorijoje karinio pirkinio.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Sep 25, 2015, 6:35 AM, atnaujinta Oct 13, 2017, 10:49 PM

Tai ne koks paprastas kariškis, o buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, atsargos generolas V.Tutkus, pastaruosius porą mėnesių vadovavęs Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijai (LGSPA). Tačiau jau nebevadovauja – šią savaitę LGSPA valdyba patenkino jo atsistatydinimo prašymą.

Ar mūšis dėl pėstininkų kovos mašinų jau baigėsi? Gal taip, gal ir ne. V.Tutkus mįslingai kalbėjo, kad traukiasi iš LGSPA išsinešdamas „bombą“, kurią esą susprogdins, kai bus atleistas iš pareigų.

Generolas sakė, jog pateiks faktų apie kai kurių finansinių grupių spaudimą, žadėjo įvardyti konkrečius asmenis ir organizacijas, neva surengusias prieš jį puolimą viešojoje erdvėje.

Vis dėlto „bomba“ gali ir nesprogti. Kol kas V.Tutkus nieko nauja nepridūrė prie to, ką jau buvo sakęs anksčiau. Be to, kalba jis nelabai nuosekliai – prabilęs apie neįvardytų finansinių grupių puolimą, kartu patikino, kad nėra sulaukęs jokių grasinimų, nepatyrė valstybės institucijų ar organizacijų spaudimo.

Kita vertus, gali būti dėmių ir ant generolo munduro. Jis jau sulaukė atsakomojo kirčio – buvo paskelbta, kad pats protegavo kai kurias verslo bendroves, siekiančias dalyvauti teikiant įsigyjamos ginkluotės priežiūros paslaugas.

Regis, susidarė dviprasmė situacija. Kad ir kaip būtų vertinami V.Tutkaus pareiškimai, jis vis dėlto buvęs kariuomenės vadas, autoritetingas karybos specialistas ir numoti ranka į jo žodžius ne taip lengva, juolab visuomenė tokiais atvejais vadovaujasi patarle, kad nėra dūmų be ugnies.

Šis ginkluotės įsigijimas – išskirtinis. Teigiama, jog bus nupirkta iki 100 šarvuočių ir tai šalies biudžetui atsieis 300–350 mln. eurų.

Suma – solidi, o pirkinys dar ir karinis, dengiamas paslapties skraistės. Tad nelengva įtikinti visuomenę, kad šįkart viskas skaidru, kai Lietuvoje valstybės pirkimus nuolat lydi įtarimai korupcija.

Antai neseniai į viešumą išlindo skandalingi ortopedijos priemonių neįgaliesiems pirkimo faktai, nors kalbos apie sukčiavimą sklido keletą metų, tik prokuratūra neskubėjo kelti bylų.

Paaiškėjo, kad ortopedinių priemonių gamintojai ligonių kasoms pateikdavo gerokai išpūstas savo paslaugų sąskaitas, serijiniai gaminiai būdavo paverčiami individualiai pagamintais.

Į nešvarius sandorius su gamintojais leidosi ir kai kurie gydytojai – įsigudrino skirti protezus net sveikiems asmenims. Vienas medikas sugebėjo per metus keliems tūkstančiams žmonių išdalyti 300 tūkst. eurų vertės ortopedinių priemonių.

Ortopedinėms priemonėms kompensuoti valstybė kasmet atseikėja apie 10 mln. eurų. Tik dabar pradėti du ikiteisminiai tyrimai, kuriais siekiama užkirsti kelią šiam lėšų grobstymui ir nubausti kaltuosius.

Visuomenė jau įelektrinta tokių skandalų. Todėl žūtbūt reikėtų vengti bet kokių šešėlių įsigyjant ginkluotę, kurios vertė dešimtis kartų didesnė nei ortopedinių priemonių.

Ar politikai paneigė visas V.Tutkaus abejones? Buvęs kariuomenės vadas teigė jau prieš metus žinojęs, jog bus pasirinktos vokiečių gaminamos pėstininkų kovos mašinos „Boxer“ ir konkursas neva buvo surengtas tik dėl akių.

Krinta į akis, kad viešojoje erdvėje kai kurie karybos ekspertais prisistatantys asmenys iš tiesų jau kuris laikas „Boxer“ vadina geriausiomis pasaulyje pėstininkų kovos mašinomis, vienintelėmis sukurtomis XXI amžiaus technologijų pagrindu.

Aukštu šios karinės technikos kokybės lygiu V.Tutkus irgi neabejojo, bet nevadino jos išskirtine ir teigdamas, kad „Boxer“ kainuos 35 proc. brangiau nei kitų gamintojų siūlomos kovos mašinos, klausė, ar Lietuvai verta tiek daug permokėti vokiečiams.

Į šį klausimą gali atsakyti tik specialistai. Dabartinis kariuomenės vadas J.V.Žukas nedelsdamas pareiškė, kad „Boxer“ kaina nebūtų 35 proc. didesnė nei kitų siūlomų kovos mašinų, bet skaičių nepatikslino.

Krašto apsaugos ministras J.Olekas kategoriškai paneigė ir V.Tutkaus teiginį, kad kovos mašinos jau seniai pasirinktos – esą toliau nagrinėjami net kelių gamintojų siūlymai. Tiesa, J.V.Žukas tuo pat metu aiškino, kad dabar renkamasi iš dviejų variantų.

Kariškiai irgi neslepia, kad renkantis ginkluotę svarbus ir politinis veiksnys, nes ją įsigyjant stiprinamas karinis bendradarbiavimas su gamintojo šalimi.

Vokietija labai įtakinga NATO šalis, bet Amerika, siūlanti modernizuotus šarvuočius „Stryker“, neabejotinai pati svarbiausia Lietuvos saugumą galinti garantuoti partnerė.

Todėl mūsų šaliai ir politiniu požiūriu nelengva apsispręsti, kokią techniką pirkti.

Vadinasi, sprendimus priimantys politikai privalo ne tik labai gerai apsvarstyti visus karinius ir politinius argumentus, bet ir atskleisti juos visuomenei, kiek tai leistina nepažeidžiant slaptumo reikalavimų.

Tik taip Lietuva galės išvengti panašių skandalų, kokie perkant pėstininkų kovines mašinas nutiko Slovėnijoje ar Kroatijoje, kur net šių šalių vadovai įtariami gavę kyšių iš gamintojų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.