„Žmogų valdo gyvuliškas pradas, noras kovoti už savo gerbūvį“, – kalbėjo Pietų Korėjoje gyvenantis vienuolis. Pokalbis su K. Marčiulynu – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– 15 metų esate vienuolis. Ar Jums dar vis įdomu globalios problemos? Stebite, kas vyksta pasaulyje?
– Stebim. Esu vienuolis Korėjos tradicijoje. Truputį pamedituoji, o kai mokytojas leidžia, gali vykti į pasaulietišką gyvenimą mokyti, kalbėti. Kai sustiprėji, tave meta į pačius sunkiausius rajonus, kur žmonėms labiau reikia pagalbos.
– Pasaulio dvasininkijos lyderiai, kuomet vyksta karai, krizės, dažniausiai išsako savo poziciją. Ar Jums nesusidaro įspūdis, kad šios dienos pasaulyje lengviau Marse atrasti vandenį, o ne pasiekti taiką?
– Žmogus gi nežino, kas bus po metų, 5 minučių ar sekundės, jis mažai ką gali padaryti. Politiniai ar ekonominiai reiškiniai ne visada vyksta planuotai. Vienas susigalvojo, o įvyksta kitaip. Esi labai priklausomas nuo keitimosi, stiprių lyderių žingsnių. Labai sunku atitrūkti ir pažiūrėti į visumą. Gyvenimas tampa labai priklausomas, štai, Lietuvoje dabar karo baimė.
– Gal ne veltui ta karo baimė? Vyksta karas Ukrainoje, agresyvi V. Putino politika, susitinka Amerikos ir Rusijos prezidentai, visi seka, kaip jie tarpusavyje bendrauja.
– Taip. Paprasti žmonės, kurie augina vaikus, nenori žūti, tai natūralu. Žmonės daro klaidas, kažkas žūsta, įvyksta didžiulės konfrontacijos, atiduodama auka, o visi susėda ir galvoja, kas įvyko. Klaida ta, kad žmonių per paskutinį šimtmetį labai padaugėjo. Dauguma žmonių net nežino, kodėl gyvena. Žmogų valdo gyvuliškas pradas, noras kovoti už savo gerbūvį. Daug nereikia žiūrėti, čia kaimynas su kaimynu, o Ukrainoje šeimos susipykdavo, mano draugas vienuolis iš Ukrainos pasakojo, kas ten vyksta, yra skirtingas supratimas, nuomonės.
– Ar galima pateisinti V. Putiną, ką jis daro?
– Kiekvienos tautos lyderis, diktatorius neateina taip sau, jis ateina susidarius tam tikrai dirvai. Jis neatėjo per vieną dieną, tai buvo procesas, jis atėjo kaip tam tikras rezultatas. Norint padaryti teisingą žingsnį, reikia pripažinti tą žmogų esant, jį suvokti.
– O kaip suvokti V. Putiną? Buvęs Amerikos prezidentas George'as Bushas ir sielą buvo įžvelgęs jo akyse.
– Visi turim sielą, ką čia daug žvelgti. Kalba apie tai, kad tada numatai kitą žmogaus ėjimą, kaip šachmatininkas. Tai jėgos pozicija. Karų tiek buvo, ir neduok Dieve, vėl bus. Dauguma žmonių to nori ir iš to gyvena. Taip viskas sujaukta, bet visur figūruoja žmogus.
– Vieni V. Putiną lygina su A. Hitleriu, kiti mano, kad jis išsikraustė iš proto, treti sako, kad jis egocentrikas. Ką Jūs manote apie šį politinį lyderį?
– Negalime turėti kažkokio epiteto, nori nenori reikia su juo bendrauti. Manau, kad po šio susitikimo su B. Obama, kuris labai įdomiai vyko, kokios išraiškos, bus valstybių susitikimas, žingsnis bus žengtas. Susitikimas lyg apogėjus, sekantis būtų tik rankų nepaspaudimas ir totalus karas. Kiekvienas stiprus žmogus gerbia jėgą. Sakydavom, kad jeigu valstybės lyderis yra chuliganas, tai jis nemėgsta silpnesnių. Reikia duoti aiškiai suprasti, kad galimybės ribotos ir prieš jėgą reikia pastatyti kitą tam tikrą jėgą, kad žmogus sustotų. Niekas iš paprastų žmonių negerbia politikų, nes jie nesako tiesios, žaidžia savo žaidimus, o kenčia žmonės.
– Į Europą plūsta pabėgėliai. Kaip su šia krize tvarkytis? Ar turim gelbėti tuos žmones?
– Negalima žiūrėti, kas vyksta šiandien, reikia žiūrėti, kas bus po 100 metų. Kalbu su Šri Lankos vienuoliais, sakau, jeigu Amerika padarytų laisvas gyvenimo sąlygas Šri Lankos gyventojams, tai jų liktų mažai. Žmonės mato, kiekvienas nori gyventi taip, kaip tie gyvena. Vieni gyvena turtingiau, kiti ne taip turtingai. Mūsų irgi daug važiavo į Ameriką. – Ar į Europą atvažiavę musulmonai nebus išbandymas krikščionių religijai? – Religijos skirtingos, kiekvienas laikosi savo tiesos, o kai jie susitinka, gali būti konfrontacijos. Nereikia pilti į tą ugnį žibalo. Kai žmogus pamato žuvusį savo vaiką, jis jį gelbsti ir rauda, nepriklausomai nuo jokios religijos. Jeigu žmogus alkanas, jis nori valgyti nepriklausomai nuo jokios religijos. Jeigu jis serga, dejuoja ir jam skauda, tai nepriklauso nuo jokios religijos. Visos religijos buvo skirtos tam, kadangi žmonės atskirtai gyveno, dabar jie yra kartu. 2006 metais buvome Niujorke, susitikome su įvairių religijų lyderiais ir kalbėjomės. Po rugsėjo 11-osios labai pasikeitė santykis į religijas, žmonės jas lengviau gali išpažįsti.
– Ar lietuvis yra pasiruošęs gyventi šalia musulmono?
– Prieš 100 metų visai nebuvo pasiruošęs, bet dabar jau kitas laikmetis, kitokia žmogaus sąmonė. Platus požiūris, nebijojimas suteikia tautai dvasinės stiprybės. Kol mes stiprūs savyje, savo tikėjimu, kad gyvenam Lietuvoje, tai turėsim pagarbą ir niekas to neatims. Bijo tik silpnas. Silpnas savo dvasia, baime, kad neatimtų mašinos ir panašiai.
– Gal Vilniuje ar Kaune kitokie žmonės ir gali ramiai gyventi, bet galime pasižiūrėti į nuomones provincijoje, net savivaldybės kratosi tų žmonių, galvoja, kad iš karto bus kultūriniai konfliktai.
– Čia mąstymas. Aš gyvenu Korėjoje, visi gatvėje mato, kad aš ne korėjietis. Bet aš apsirengęs jų drabužiais, truputį kalbu jų kalba ir kadangi aš esu vienuolis, jie man lenkiasi. Jie klausia, kiek ten būsiu, sakau, kad truputį pasimokysiu ir grįšiu į Lietuvą. O, tai gerai. Kai žmogus pajunta, kad jam suteki sąlygas, nes jam šiuo metu sunku, suteiki viską ir jis nori tapti lietuviu? Nemanau, kad žmogus nori palikti savo šaknis, iš kurių atėjęs. Nereikia bijoti suteikti jam nusiraminimą.
– Gal lietuviai ir tos pačios pasaulėžiūros žmonės, bet kai kalba eina apie kitokius žmones, kažkas užstringa. Kodėl?
– Tą užstrigimą kitas žmogus irgi jaučia. Jeigu parodysim priešiškumą, gausim dvigubai atgal. Nereikia kalbėti nemačius akių, paties žmogaus. Jeigu iš karto užsidėsim kaukę, kad neužsikrėstume nuo juodos spalvos, kaip jis į tave žiūrės? Jis bus tavo draugas? Ne. Jie stengsis įrodyti, kad tokie nėra, o tuomet prasidės konfrontacija, nusikaltimai.
