„Esu labai nusistatęs prieš tuos žmones, kurie tik verkia ir šneka, kokie jie vargšai, nuskriausti, ir visi jiems privalo duoti, padėti. Pirmiausia viską, ką gali, padaryk pats. Tada, kur negali, tu gali prašyti, bet, aišku, nereikalauti“, – po posėdžio visiems neįgaliems žmonėms patarė E.Žakaris.
Seimo neregys rodo pavyzdį
Akivaizdžiai lėtesniu žingsniu po Seimą judantis vyras pripažįsta, kad jam sunkiausia vaikščioti ir skaityti bei rašyti. Tačiau parlamentarui talkina nuolatinė jo pagalbininkė – padėjėja.
Pasak E.Žakario, Seimo koridorius ir viešbutį jis puikiai žino atmintinai, todėl jam jokios pagalbos čia nereikia. Aplinkinių ištiesta ranka reikalinga vykstant į ministerijas ar Šiaulius. Dažniausiai vyras keliauja viešuoju transportu.
„Esu priverstas klausytis daugiau nei kiti. Ne paslaptis, kad kiti nariai per posėdžius pakalba ir po to medžiagą pasiskaito. Aš jau per posėdžius priverstas klausytis. Svarbi ir atmintis, kuri tikrai nebloga“, – sakė pašnekovas.
Parlamentaras nori, kad aplinkiniai jo neišskirtų iš kitų. Pasak jo, problemos yra žmogaus varomoji jėga, kuri verčia suktis pačiam, o kiti dažnai siūlydami savo pagalbą elgiasi neapgalvotai.
Seimo narys džiaugėsi, kad tokios dienos, kaip trečiadienį minima Kurčiųjų diena, primena visuomenei, kad yra įvairių žmonių. Tai naudinga abiem pusėms. Reikia kalbėti apie savo problemas.
Kurčiuosius pritrenkė informacijos kiekis
Po susitikimo ir darbo su kurčiaisiais Seimo narys Algirdas Sysas teigė, kad tokios akcijos visuomet pakeičia požiūrį į jų darbą. Dažnai jų veikla pateikiama lengvabūdiškai, komiškai ir dviprasmiškai. Realiai pamatę parlamentarų darbą, žmonės supranta, kad viskas vyksta kitaip.
„Šiandien aptarėme įvairius socialinius klausimus. Vaikų maitinimo pinigus, teisėjų pensijas, draudimus, mokesčių įmokų surinkimą ir aktualų pabėgėlių klausimą. Juos pritrenkė informacijos kiekis, nes tokiomis temomis šeimose ar mokyklose nekalbama“, – sakė politikas.
Seimo narys teigė, kad daug metų bendrauja su kurčiaisiais ir lengvai su jais randa bendrą kalbą.
„Galbūt aš nemoku jų abėcėlės, tačiau bendrus dalykus suprantame ir susikalbame, ar tai būtų miškas, ar žemėlapis. Be to, galima parašyti, telefonu pasinaudoti ir kitaip lengvai susikalbėti, jei tik nori“, – sakė A.Sysas.
Paklausus, ar dabar politiniai sprendimai bus palankesni kurtiesiems, politikas aiškino, kad kiekvienais metais Socialinių reikalų komitetas svarstydamas biudžetą kelia jų centrų finansavimo, darbuotojo darbo užmokesčio ir kitus klausimus. „Visuomenė keičiasi, ir požiūris į juos jau dabar yra kitoks. Jie išeina iš uždaros erdvės. Kuo daugiau ir aktyviau patys dalyvaus, tuo ir visuomenė geriau juos priims“, – sakė A.Sysas.
Dalyvavo 18 kurčiųjų
Projekto iniciatorė ir politikė Raminta Popovienė džiaugėsi kurčiųjų patirtimi. Iš visos Lietuvos į Seimą susirinko aštuoniolika klausos negalią turinčių asmenų. Į skirtingus komitetų posėdžius juos lydėjo vertėjai.
„Kiekvienas kurčiasis plačiai įsigilino į skirtingas sritis. Jiems patiko dalyvauti skirtinguose Seimo komitetuose su savo Seimo nariu“, – sakė R.Popovienė.
Pasak Seimo narės, politikai taip pat galėjo susitikti su kurčiaisiais ir iš arti pažinti jų problemas, susipažinti su gestų kalba. Ji viliasi, kad vėliau, svarstant valstybės biudžetą, jie labiau atsižvelgs į kurčiuosius.
„Komitete buvome tik porą valandų, o tiek klausimų buvo apsvarstyta ir diskusijų, kad susiorientuoti buvo tikrai sunku. Vertėjai turėjo perteikti Seimo narių balso toną, mimiką, o tai be galo sudėtinga, bet labai įdomu“, – po darbo su parlamentarais kalbėjo jaunuolis Kęstutis Vaišnora.
Trečiadienį kurtieji taip pat vyko į Vyriausybę pristatyti savo aktualijas ir problemas.
