Kol vyko naujojo tilto statyba, laikinuoju statiniu važinėjanti sunkiasvorė technika dar giliau polius įtvirtino į Nemuno dugną.
Iš pradžių buvo planuota, kad polius pavyks ištraukti specialia technika, tačiau paaiškėjo, kad to padaryti neįmanoma. Statytojams neliko nieko kita, kaip kviesti į pagalbą narą.
„Kiek žinau, Lietuvoje anksčiau statant tiltus jo pagalbos niekada nėra prireikę“, — sakė buvęs tiltų inžinierius, dabar jų istorija besidomintis Henrikas Kebeikis.
Norint po vandeniu nupjauti polių, prireikia apie valandos. Tai priklauso nuo toje vietoje tekančios srovės, gylio, nuo to, ar ties dugnu polius neužverstas akmenimis ar statybiniu laužu.
„Dabar nešalta, vilkime specialią aprangą, tačiau kai reikia žiemą dirbti po ledu, kartais sušąlame kaip reikiant“, — sakė šiuos darbus atliekantis klaipėdietis Michailas Gončarenka.
Neretai darbus labiau sunkina ne šaltis ar srovė, o vandens drumstumas. Tada norint tinkamai nupjauti metalo konstrukciją tenka prie jos pasilenkti per keliolika centimetrų.
Apie tai, kaip sekasi darbas, naras ryšiu praneša lauke esantiems kolegoms. M.Gončarenka nusijuokė paklaustas, ar stebi jį dirbantį žuvys.
„Retai, tačiau yra buvę keletas tokių atvejų“, — šypsojosi beveik 20 metų naru dirbantis klaipėdietis.
Po trejus metus vykusių statybų Žemuosius Šančius ir Panemunę jungiantis tiltas bus atidarytas spalio 30 dieną.
