Seimo plenarinis posėdis, vykęs prieš kelias dienas, buvo panašus į slėpynes – per balsavimus parlamentarai tai kažkur staiga pradingdavo, tai vėl netikėtai atsirasdavo.
Politikų žaidimai prasidėjo po svarstymo pritarus siūlymui dar vieniems metams palikti sumažintas išlaidas parlamentinei veiklai.
Nors Seimo nariai pritarė, kad šis klausimas būtų svarstomas ypatingos skubos tvarka, vis dėlto vėliau sugebėjo sužlugdyti jo priėmimą.
Parlamentarai, kuriems kas mėnesį mokami vadinamieji kišenpinigiai kitąmet didėtų nuo 700 eurų iki 1,2 tūkst. eurų, dėl savo gerovės vertėsi per galvą – paskelbus balsavimą paprasčiausiai nesiregistruodavo.
Seimo statutas numato, kad priimant teisės aktą turi dalyvauti ne mažiau kaip pusė (71) parlamentarų. Nors Seimo salėje tuo metu jų buvo akivaizdžiai daugiau, elektroninė balsavimo sistema rodydavo ką kita. Bet situacija staiga pasikeisdavo paskelbus balsavimą dėl kitų projektų.
Drąsa netrukus išgaravo
Balsuojant gudravo įvairių Seimo frakcijų atstovai.
Nors konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Kubilius pranešė, kad dešinieji nusprendė palaikyti siūlymą dar metams palikti sumažintas išlaidas, tam pritarė toli gražu ne visi jo bendražygiai.
Antai Rokas Žilinskas iš pradžių to nė neslėpė: „Aš nebijau būti nepopuliarus. Man dabartinių parlamentinei veiklai skiriamų lėšų (700 eurų) neužtenka nė degalams nuvažiuoti į mano kuruojamą apygardą. Tai „mizeris“.“
Bet, matyt, išvydus piktą A.Kubiliaus žvilgsnį R.Žilinsko drąsa būti nepopuliariam greitai išgaravo – vėliau vykusiuose balsavimuose jis nebedalyvavo, nors salėje ir buvo.
Demonstravo aukštąjį pilotažą
Neregėtą lankstumą demonstravo ir konservatorius Antanas Matulas.
Iš pradžių jis nedalyvavo balsavime, bet Seimo nutarimui dėl lėšų sumažinimo pradėjus strigti procedūrinėse pinklėse apsigalvojo ir siūlymą parėmė. Kartojant balsavimą šis politikas blaškėsi ir toliau – jau susilaikė.
Paklaustas, kodėl taip skirtingai balsavo ir kokia vis dėlto yra jo pozicija, A.Matulas sutriko: „Negaliu paaiškinti. Gal buvo nesusikaupimas ar kas nors panašaus.“
Tarp besiblaškančiųjų buvo ir daugiau konservatorių. Rimantas Dagys vieną kartą bandė slėpti savo poziciją, kitą kartą per balsavimą susilaikė, o Arimantas Dumčius tai balsuodavo, tai dingdavo.
Bijojo sukeltos isterijos?
Tuo metu konservatoriai Vincė Margevičienė ir Mantas Adomėnas balsavo kojomis.
Elektroninė balsavimo sistema rodo, kad svarstant Švietimo įstatymo pataisas pastarasis, kaip ir jo kolegė, salėje dar buvo, bet po kelių minučių balsuojant dėl lėšų parlamentinei veiklai – jau nebe.
Netrukus po to skelbtas balsavimas dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisų rodo, kad tiek V.Margevičienė, tiek M.Adomėnas buvo išgaravę tik balsuojant dėl mažesnių išlaidų.
„Tie Seimo nariai, kurie nesiregistravo, nepritarė tam, kad sumažinimas būtų pratęstas. Jie nesiregistravo dėl sukeltos isterijos – esą visi, kurie balsuos prieš ar susilaikys, bus liaudies priešai“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino M.Adomėnas.
Šis politikas mano, kad normaliai, visavertei ir skaidriai parlamentinei veiklai dabar skiriamų pinigų yra per mažai.
Nepyktų, jei gautų daugiau
Panašiai kalbėjo ir kiti balsavimuose nedalyvavę parlamentarai. Be to, jie kritikavo būtent skubos tvarka projektą teikusią Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę – pirmiausia už norą pasireklamuoti ir populizmą.
Pavyzdžiui, socialdemokratas Mindaugas Bastys iš pradžių tvirtino bent kartą balsavęs už tai, kad sumažinimas būtų pratęstas, bet vėliau pradėjęs tuo abejoti ir samprotauti, esą jam taip „kažkodėl užsifiksavo“.
Bet „Lietuvos rytui“ kalbėdamas apie patį projektą politikas buvo konkretesnis: „Tokius dalykus pirmiausia reikėtų aptarti frakcijose. Teikti juos skubos tvarka nėra gera praktika.
Kita vertus, Seimo nariams, kurie renkami toliausiai nuo sostinės, tų lėšų nepakanka.“
Be M.Basčio, per balsavimą buvo išgaravę ir daugiau socialdemokratų – Gintautas Mikolaitis, Edvardas Žakaris, Aleksandras Zeltinis, Eduardas Šablinskas, Bronius Pauža.
Bendražygę pliekė iš peties
Tuo metu „darbietis“ Petras Čimbaras, irgi miglotai samprotavęs, kad jo tiesiog nebuvo salėje, itin stipriai kirto Seimo nutarimą pateikusiai L.Graužinienei: „Kai pati važinėja valdišku limuzinu ir su apsauga, viskuo yra aprūpinta, labai lengva kitus Seimo narius skriausti.“
Pasak politiko, Seimo nariai ir taip pasiaukojo sutikę, kad per krizę sumažintos algos nebūtų atkurtos, nors sunkmetis seniai baigėsi, o kitiems atlyginimai yra grąžinami.
Molėtuose renkamas Seimo narys teigė, kad jam parlamentinių lėšų užtenka tik automobilio degalams: „Negali net už savo veiklos viešinimą spaudoje susimokėti. Kaip informuoti visuomenę, kaip nebūti izoliuotam? Gauname atlyginimą ir iš jo dar turime susimokėti.“
Susigūžė net rumunai?
Tai, kad buvo „kažkur išėjęs“, sakė ir „tvarkietis“ Valdas Vasiliauskas.
„Tačiau aš iš tiesų esu nusiteikęs neigiamai prieš šių lėšų įšaldymą ir būčiau susilaikęs. Tai – ikirinkiminis populizmas“, – sakė politikas.
V.Vasiliauskas siūlė pasidairyti po pasaulį: „Nereikia kalbėti net apie Europos Parlamentą, kur tos išlaidos yra tiesiog fantastinės. Štai neseniai buvau Rumunijoje ir tenykščiams deputatams pasakiau, kiek gauname parlamentinei veiklai. Tai jie tiesiog susigūžė.“
Etikos sargai irgi gudravo
Per minėtą balsavimą gudravo net etikos sargai, kuriems anksčiau teko gesinti ne vieną dėl netinkamo parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimo kilusį skandalą.
Pats Lenkų rinkimų akcijos frakcijai priklausantis Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Leonardas Talmontas „Lietuvos rytui“ negalėjo paaiškinti, kur išnyko netrukus po to, kai atėjo metas išsakyti galutinę poziciją dėl siūlymo palikti sumažintas lėšas: „Gal buvau išėjęs? Seimo narys yra žmogus ir galima suprasti, kodėl kartais nesiregistruojama.
Aš girdėjau, kad kai kurie taip elgėsi, nes turėjo priekaištų Seimo pirmininkei – ji nederino šio klausimo valdyboje, su frakcijomis. Pasigirdo ir tokių minčių, kad L.Graužinienė prieš rinkimus taip nori pasireklamuoti.“
Balsavimuose nesiregistravo ir etikos sargams priklausantis liberalas Arminas Lydeka, nors elektroninė sistema užfiksavo jį dalyvavus kituose tuo pat metu vykusiuose svarstymuose.
Anksčiau A.Lydeka buvo patekęs į Etikos ir procedūrų komisijos akiratį, kai parlamentinei veiklai skirtas lėšas taškė savo reklamai.
Teiks kitą savaitę
L.Graužinienė savo nuomonės dėl to, kad reikia dar metams palikti sumažintas lėšas parlamentinei veiklai, nekeičia ir greičiausiai jau kitą savaitę siūlys šį klausimą įtraukti į posėdžio darbotvarkę.
Kitaip elgtis L.Graužinienė tiesiog neturi galimybės – privalo teikti projektą balsavimui tol, kol dėl jo bus priimtas vienoks ar kitoks sprendimas.
