Atsakydamas į abejones, kad į Lietuvą perkelti pabėgėliai jau pirmaisiais mėnesiais gali išvykti iš šalies, jis tvirtino, kad po trijų mėnesių integracijos Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre migrantais rūpinsis priskirti koordinatoriai – jie kas mėnesį privalės teikti informaciją apie pabėgėlius ir jų šeimas. Viceministras nurodė, kad ilgiausiai pabėgėlis iš jį priimančios šalies gali būti išvykęs mėnesiui ir neabejojo, kad dabar taikomos kontrolės visiškai užteks.
„Tai veikia jau seniai, ta informacinė sistema yra tikrai pasiteisinusi. Mes puikiai žinome, kada jie išvyko iš Lietuvos (...). Žmogus, kuris gyvena savivaldybėje, jei jis per koordinatorius suderina, jis gali būti iki mėnesio išvykęs iš Lietuvos, jam pagalba tuomet nenutraukiama. Jei jis negrįžo, pagalba stabdoma, jokių išmokų jis nebegauna“, – paaiškino viceministras.
Jau nuspręsta, kad koordinatoriais bus organizacijos „Caritas“ bei Raudonojo kryžiaus darbuotojai.
A.Šešelgis taip pat pabrėžė, kad Europos Komisija kol kas tik svarsto prievolę, kad pabėgėlis šalyje, į kurią buvo perkeltas, turėtų likti mažiausiai penkerius metus.
„Tai dar nėra patvirtinta ir dar sunku kalbėti, ar tokia nuostata atsiras“, – sakė viceministras.
Vis dėlto jei pabėgėlis grįžti pavėluotų, anot viceministro, būtų sudaroma speciali komisija, kuri spręstų, ar vėlavimo priežastys buvo objektyvios ir ar toliau skirti išmokas. Jei pabėgėliai išvyktų ir negrįžtų į Lietuvą, A.Šešelgis pripažino, kad tektų grąžinti Europos Komisijos skirtus pinigus.
Numatoma, kad šalys už vieno pabėgėlio perkėlimą gaus 6000 eurų krepšelį, bet tik pusė sumos bus sumokėta avansu, likusi dalis būtų išmokama per maždaug pusmetį nuo pabėgėlio persikėlimo į konkrečią savivaldybę.
„Mes turėsime atsiskaityti už kiekvienam pabėgėliui skirtus pinigus. Jei jie nebus panaudoti, mes, be jokios abejonės, būsime priversti juos grąžinti“, – sakė viceministras.
Vyriausybė kol kas planuoja, kad pabėgėlių integracijai turėtų pakakti Europos Komisijos numatytų lėšų, nors dalį jų iš pradžių tektų skirti iš Lietuvos biudžeto. Tai patvirtino ir A.Šešelgis.
„Turėtų užtekti tų lėšų, kurios bus skiriamos. Suprantama, jei bus pažeidžiamos grupės žmonių, jei daugiau bus žmonių, sakykime, vaikų, moterų – be jokios abejonės, žiūrėsime pagal kiekvieną atvejį, ar reikės papildomų pinigų, ar ne“, – tvirtino A.Šešelgis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) taip pat jau yra sulaukusi įvairių iniciatyvų dėl pabėgėlių apgyvendinimo, įdarbinimo, tačiau konkrečių duomenų kol kas neteikia. Pasak A.Šešelgio, jei anksčiau tik domėtasi, šiuo metu verslo atstovai ar privatūs asmenys siūlo konkretų darbą, pavyzdžiui, žemės ūkio srityje. Viceministras vylėsi, kad bent dalis atvykėlių turės aukštą kvalifikaciją ir įsidarbins nesunkiai.
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius anksčiau pirmadienį teigė, jog tai, kada į Lietuvą bus perkelti pirmieji pabėgėliai, priklausys nuo Graikijos ir Italijos veiksmų sudarant galimų perkelti asmenų sąrašą. Jį vėliau dar vertins Lietuvos ekspertai.
SADM nurodo, kad kitąmet pabėgėlių priėmimui numatyta 5,5 mln. eurų iš jų – 3,5 mln. sudarys ES lėšos. 2 mln. sudarys valstybės biudžeto lėšos, tačiau, kaip tikina ministerija, dauguma išlaidų bus kompensuotos vėliau skiriamais ES pinigais.
Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.
