„Šiemet jis nebuvo tvarkomas, nes nebuvo skirta lėšų. Kitais metais vėl žadama skirti lėšų ir vėl bus tvarkymo darbai. Bus toliau užpilami žemės suslūgimai, tvarkomas pietrytinis šlaitas, kuris yra gana pažeidžiamas, kur dar nesutvarkytas vandens nutekėjimas“, – BNS sakė B.Kulnytė.
„Reikės ir inžinierių įsikišimo, nes iki dabar tas etapas buvo faktiškai nuvalymo periodas, o kitas etapas turėtų būti inžinerinių sprendimų, matavimų, kiek kuris šlaitas yra nestabilus“, – teigė ji.
B.Kulnytė pabrėžė, kad šiam kalnui reikia nuolatinio dėmesio, ir tam turėtų būti nuolat skiriama lėšų. Tokį prašymą ji išsakė ir praėjusią savaitę vykusiame Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje, kuri savo ruožtu nutarė kreiptis į Vyriausybę, kad būtų finansuojami kalno tvarkymo darbai.
„Turėtų būti pagal paruoštas programas nuolat skiriama lėšų, nes Gedimino kalnas yra Lietuvos piliakalnis numeris vienas“, – aiškino B.Kulnytė.
Ji sakė, kad kalnui ypač kenkia vibracija.
„Kalnas nebuvo laiku sutvirtintas, jį reikėjo sutvirtinti prieš Valdovų rūmų statybą, reikėjo kažkuo užpildyti ten esančius tunelius, karo metais padarytus. Kadangi tai nebuvo padaryta, atėjo laikas, kai nuo vibracijos tiesiog tie rąstais grįsti tuneliai sugriuvo, nebeatlaikė rąstai. Todėl teko nuimti visus medžius nuo kalno, nes nuslūgus žemei išlindo medžių šaknys“, – pasakojo ji.
Kaip kalnui kenksmingos vibracijos šaltinius B.Kulnytė išskyrė intensyvų eismą aplinkinėmis gatvėmis, keltuvą.
„Turėtų būti vibracija mažinama, mažinamas eismas šitoje teritorijoje“, – sakė ji.
Medžiai nuo Gedimino kalno baigti pašalinti 2013 metais.
