Permainos Lenkijoje V. Landsbergiui atrodo šviesiai

Sekmadienį rinkimus Lenkijoje laimėjo konservatyvioji ir euroskeptiškoji Jaroslawo Kaczynskio partija „Teisė ir teisingumas“.

V.Landsbergis sako, kad Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos parlamentinis gynybinis bendradarbiavimas yra, bet jis gali būti aktyvesnis, nuoširdesnis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
V.Landsbergis sako, kad Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos parlamentinis gynybinis bendradarbiavimas yra, bet jis gali būti aktyvesnis, nuoširdesnis.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Rasuolė Bauraitė

Oct 26, 2015, 5:02 PM, atnaujinta Oct 7, 2017, 5:36 PM

Profesorius Vytautas Landsbergis mano, jog naujai valdžiai perėmus šalies vairą Lenkijos ir Lietuvos santykiai galėtų šiek tiek pagerėti, galbūt net bus atkurta Lenkijos ir Lietuvos Seimų asamblėja.

O į pasakymus, esą naujoji valdžia – per daug radikali, profesorius siūlo nekreipti dėmesio ir palaukti realių politinių veiksmų.

Pokalbis su V. Landsbergiu – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.

– Profesoriau, vakarykščiuose rinkimuose Lenkijoje opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ triuškinamai nugalėjo aštuonerius metus valdžiusią centristinę Piliečių platformą. Kas nutiko? Ar lenkai tokie nusivylę gyvenimu?

Rinkimai demokratijose tam ir yra. Jeigu anksčiau kažką palaikė, paskui nebepalaiko, tai, matyt, nusivylė.

Nieko ypatingo nematau. Tikimės, kad keisis Lenkijos politika. Pamatysim, į kurią pusę, taip pat ir Lietuvos atžvilgiu.

Aš tikiuosi teigiamų dalykų, kad naujasis Lenkijos Seimas atkurs mūsų buvusius labai gerus bendradarbiavimo santykius tarp abiejų Seimų ir vėl pradės veikti Lenkijos ir Lietuvos Seimų asamblėja, kuri įstrigo dėl Lenkijos Seimo nenoro veikti.

– Ar ši partija kažkiek artima Lietuvos konservatoriams?

– Ideologiniai panašumai yra. Euroskepticizmas būna įvairaus laipsnio, neverta į tai gilintis. Ankstesniais laikais abu Kaczynskiai buvo labai draugiški Lietuvai, nežinau, kas turėtų būti iš esmės pasikeitę.

– Asmenvardžių rašyba – iki šiol neišspręstas klausimas.

– Negi asmenvardžių rašyba yra pasaulinis klausimas, dėl kurio reikia daryti nežinia kokią sumaištį?

– Mūsų lenkų partija šį klausimą kelia kaip vieną iš esminių.

– Noriu kalbėti rimtai, o ne apie vietinę, nereikšmingą lenkų partiją. Noriu tikėtis, kad Lenkijos užsienio politikos nediktuos prorusiška diaspora su Georgijaus juostelėmis atlapuose, o kad ji bus oresnė.

– Ši J. Kaczynskio partija į rinkimus ėjo su šūkiu, jog reikia permainų, tačiau siūlė tokius dalykus, kurie dažniausiai vadinami populistiniais – sumažinti atotrūkį tarp turtingųjų ir vargingiau gyvenančių, taip pat jie kvestionavo Europos Sąjungos principinius dalykus.

– Čia nėra nieko ypatingo. Kol kas kalbėjimai nėra problema, veiksmai gali būti problema, pavyzdžiui – išstojimas iš ES. Nemanau, kad bus tokių nesąmonių.

Mes irgi ne viskuo žavimės, bet tai nereiškia, kad mes prieš ES. Lenkijos, Lietuvos ir Ukrainos parlamentinis gynybinis bendradarbiavimas yra, bet jis gali būti aktyvesnis, nuoširdesnis.

 Manau, kad dabartinė politinė jėga bus mažiau pataikaujanti Rusijai. Kaip atjaučiantis Lenkiją galiu pasakyti, kad manau, jog Katynės tragedijos bus traktuojamos rimčiau, be pataikavimų, kokius matėme anksčiau.

– Kaip gali pasikeisti politika tautinių mažumų atžvilgiu? Jau dabar Punsko lietuviai net per rinkiminę agitaciją pastebėjo, kad J. Kaczynskio partija gali riboti lietuvių teises Lenkijoje. Būtent šios partijos pasisakymai įkvėpė nacionalistus kelti galvas ir prisiminti tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, Vilniaus krašto atsiėmimą.

– Norėčiau matyti oficialius politinius pareiškimus ar siekius. Noriu matyti Lenkijos politiką, o ne atskirų rėksnių antilietuviškus šūkavimus. Jų pasitaikydavo, bet politika turėtų būti protingesnė. Mažumos už sienos neturėtų būti naudojamos kurstymui ir spaudimui.

– J. Kaczynskio partijos įdomesni planai: religiją padaryti privalomu egzaminu abiturientams, visiškai uždrausti abortus. Ką manote?

– Lietuvos švietimo sistema yra Lietuvos, o tai, ką spręs naujoji Lenkijos vyriausybė bus jų reikalas. Mums nereikia nei kištis, nei kritikuoti, nei bijoti, kad mums primes savo politiką. Jų siūlymai gali būti visokie, net paskelbti karą Kinijai, bet palaukim, ar tai bus oficialūs politiniai dalykai.

Laidos „Lietuva tiesiogiai“ transliaciją ir visų praėjusių laidų įrašus galite žiūrėti internetiniame „Lietuvos ryto“ televizijos puslapyje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.