Ar lenkai rodo norą gražiai gyventi ir sugyventi?

Lietuvos lenkų pretenzijų sąraše, o jei norite stipriau – lietuvių ir lenkų konflikte vienu iš pirmųjų numerių eina Lietuvos lenkų pretenzija dėl suvienodinto lietuvių kalbos egzamino. Ne tik pretenzija, bet ir realūs veiksmai, pvz., Lenkijos (!) švietimo ministerijos protestai arba Lietuvoje Vilniaus rajono savivaldybės vadovų pareiškimai, kad nepaisant jokių Lietuvos įstatymų, suvienodinto egzamino lenkai abiturientai esą niekada nelaikys.

Daugiau nuotraukų (1)

Anatolijus Lapinskas

Nov 18, 2015, 10:37 AM, atnaujinta Oct 4, 2017, 12:58 AM

Priežastis? Lenkų aiškinimu – neišlygintas lietuvių kalbos pamokų skaičius lietuvių ir lenkų mokyklose, nes lenkiškose mokyklose lietuvių kalbos pamokų yra gerokai mažiau nei lietuviškose.

Ką daryti? Po daugiau nei dvidešimt nepriklausomybės metų Lietuvos valdžia pagaliau atsitokėjo ir nuo 2011 metų nuo penktosios klasės visose mokyklose lietuvių kalbos pamokų skaičius pagaliau tapo vienodas, o lenkų mokyklose net šiek didesnis. Tačiau Lietuvos tai negelbsti nuo nuolatinių Lietuvos lenkų ir dar baisiau – pačios Lenkijos pykčio ir valstybinių pagąsdinimų.

Mat pradinėse klasėse lietuvių kalbos pamokų vis tiek liko mažiau ir todėl sudėjus visų dvylikos metų bendrą lietuvių kalbos pamokų skaičių, skirtumas išlieka. O tuomet jau įsijungia Lietuvos lenkų ir pačios Lenkijos propagandos sunkioji artilerija apie engiamus Lietuvos lenkus ir neįmanomybę jiems laikyti vienodą lietuvių kalbos egzaminą.

Kodėl negalima suvienodinti valstybinės kalbos pamokų skaičiaus visose šalies mokyklose? Juk Lenkijos Punsko lietuviškoje mokykloje lenkų kalbos pamokų yra netgi daugiau negu lietuvių kalbos. Arba Gardino lenkų mokykloje Baltarusijos valstybinių kalbų baltarusių ir rusų pamokų skaičius nė kiek nesiskiria nuo ten įprastų rusiškų mokyklų. Arba Vilniaus žydų gimnazija, kurioje tiesiog laikomasi lietuviškų mokyklų programų ir krūvių, o šalia to mokoma su žydų kalba, istorija ir kultūra susijusių dalykų. Ir viskas suspėjama.

Vadinasi, išmokyti valstybinės kalbos tautinių mažumų mokyklose įmanoma. Negi Lietuvos lenkų vaikai yra nulipdyti iš kitokio molio, kad neįstengtų padaryti to, ką nesunkiai padaro jų bendraamžiai Punske, Gardine ar Vilniaus žydų bendruomenėje, nes jau baigdami pradines klases, jie visai gerai kalba valstybine kalba, ko nepasakysi apie Lietuvos lenkų vaikus. Ką sako Lietuvos švietimo ministerija, kodėl ministerijos dokumente – Pradinio ugdymo programos bendrajame ugdymo plane mažumų mokyklose lietuvių kalbai išties skirta mažiau pamokų nei lietuviškose?

Ministerijos aiškinimas yra toks. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mažumų mokyklose buvo labai sustiprintas gimtosios kalbos mokymas. Pavyzdžiui, kai lietuviškose mokyklose gimtajai lietuvių kalbai 1-4 klasėse skiriama 29 savaitinės valandos, tai lenkiškose ir rusiškose mokyklose gimtajai lenkų ar rusų kalbai – 28 valandos, taigi, beveik tiek pat (3-4 klasėse lygiai tiek pat), kiek gimtajai lietuvių kalbai.

Nuo savęs pridursiu, kad tai būtų teisinga, jei lietuviškos ir lenkiškos mokyklos būtų kur nors neutralioje teritorijoje, bet juk tos lenkiškos mokyklos yra Lietuvoje, kur valstybinė kalba yra viena – lietuvių ir todėl laikytis neva lygybės principo: mokykitės viską lenkiškai ar rusiškai, o lietuvių kalba pakentės, yra visiška nesąmonė. Lietuvių kalbai mažumų mokyklų pradinėse klasėse skiriama vos 16 valandų, beveik dvigubai mažiau nei lietuviškose. Iš to Lietuvos lenkams kyla daugybė gyvenimo problemų, ypač per abitūros egzaminus.

Pasak ministerijos, sulyginti lietuvių kalbos pamokų skaičių yra neįmanoma, nes tuomet reikėtų drastiškai sumažinti gimtosios kalbos pamokas, o tam lenkai niekada nesutiks. Kodėl nesutiks? Todėl, kad Bendrojo ugdymo plano nustatytas lenkų ir lietuvių kalbos pamokų skaičius lenkiškose mokyklose buvo suderintas su tautinėmis bendrijomis ir iš naujo jį derinti niekas nesiims, o jeigu imtųsi, tai lenkai tuomet dar labiau įnirštų.

Taigi tektų konstatuoti, kad kažkada nustatant tuos planus, lenkai nutarė nenusileisti lietuviams ir pasiimti tiek pat valandų lenkų kalbai, kiek lietuviai lietuvių kalbai. O tiksliau, kiek Lietuvos švietimo valdžia leidžia.

Toji valdžia keisto požiūrio į tautines mažumas pagrindu esą lietuvių kalbos užteks tiek, kad galėtų tik kaip nors susikalbėti, su tuo sutiko ir turime ką turime: mitingus, streikus, skundus visai Europai dėl engiamų Lietuvos lenkų, priverstų laikyti vienodą lietuvių kalbos egzaminą su jų bendraamžiais lietuviais.

Ministerija remiasi keistomis ir gerokai priplėkusiomis rekomendacijomis, pagal kurias mažus vaikus pirmiausia reikia gerai išmokyti gimtosios kalbos, o tik vėliau imtis antros. Tokia politika tai ne kas kita, kaip sovietinis prasimanymas.

Internete radau fiziko Sergejaus Orlovo, augusio Lietuvoje, dvikalbėje lietuvių-rusų šeimoje, dabar dirbančio Vokietijoje, pastebėjimus. „Vaikai iki 7 metų yra tikri kalbų pažinimo genijai, tad nieko nuostabaus, kad JAV ir kitose šalyse sparčiai populiarėja dvikalbiai darželiai ir mokyklos. Nors tėvai dažniausiai nori, kad jų vaikai galėtų susikalbėti su kuo daugiau žmonių, pagrindinis daugiakalbystės pliusas nėra gebėjimas pažinti kitą kultūrą, o tai, ką jis daro su vaikų smegenimis.

Paskutinį dvidešimtį yra vis garsiau kalbama, kad dvikalbystė „nuo gimimo“ turi daugiau privalumų nei vienos kalbos žinojimas. Dvikalbiai žmonės yra atsparesni Alzheimerio ligai, kadangi šalia vienos sąvokų sistemos vienoje kalboje egzistuoja „atsarginė“ sąvokų sistemos kopija kita kalba. Pamiršus sąvoką vienoje kalboje, ji lengvai atsistato iš kitos kalbos „kopijos“.

Minimame S.Orlovo straipsnyje „Kodėl verta mokytis kalbų?“ yra ir daugiau vertingų pastebėjimų, deja, Lietuvos lenkų mokyklos bei lenkų publicistai, nuolat rašantys apie „vargstančius“ Lietuvos lenkus, matyt, apie tai nieko nežino. Priminus apie valandų suvienodinimą, tik skėsčioja rankomis, esą neįmanoma to padaryti, ir net apie kuklią pradžią – Lietuvos geografijos mokymą lietuviškai jų reakcija yra protestuojanti. Kaip ir dėl oficialaus ministerijos siūlymo: sudėti lietuvių ir lenkų kalbos pamokas ir padalinti pusiau. Tokio sprendimo būdo nėra nė vienoje Lietuvos lenkų mokykloje.

Ką daryti? Ministerijos nuomone, tas valandų skaičiaus suvienodinimas yra „jautrus klausimas“, todėl neva čia reikia politinio sprendimo. Su tuo tikrai nesutikčiau, įstatymo ir apskritai politikos čia tikrai nereikia. Užtektų elementarios gyvenimo logikos, pasaulio, taip pat ir Lenkijos, patirties pažinimo.

Kartu norėtųsi, kad norą oriai ir patogiai tautinėms mažumoms gyventi ir sugyventi, puikiai išmokti lietuvių kalbą, parodytų ne tik Švietimo ministerija, bet ir pačios tautinės mažumos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.