Įstatymų pataisomis, kurios bus pateiktos Seimui, šalies vadovė taip pat siūlo skaidrinti šių įmonių veiklą.
„Įžūlus giminaičių įdarbinimas į valstybių ir savivaldybių įmones, ciniška protekcija partinių bičiulių, šešėliniai sandoriai, nukreipiant valstybės pinigus į partines kišenes (...) yra korupcija, tačiau tapo politikų pateisinama kasdienybe“, – žurnalistams prezidentūroje sakė D.Grybauskaitės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas.
Kelių įstatymų pataisomis prezidentė siūlo grąžinti draudimą valstybės ir savivaldybės valdomoms įmonėms remti savo steigėjus ir su jais susijusius kitus juridinius asmenis. Pataisomis taip pat būtų nustatyta, kad politinės partijos negali būti tokios paramos gavėjos, o kaip parama gautomis paslaugomis negali būti remiami ir atskiri politikai.
Šiuo metu negaliojant tokioms nuostatoms, valstybės ir savivaldybės įmonės gali remti savo pagrindinius akcininkus, kas gali sukelti interesų konfliktą ir didinti korupcinę riziką, sakė V.Sarapinas. Jo pateiktais duomenimis, per pastaruosius dvejus metus penkios savivaldybės buvo paremtos iš savo įsteigų įmonių daugiau nei 400 tūkst. eurų.
Šis pasiūlymas gali būti pritaikomas ir Druskininkų savivaldybės įsteigtam vandens pramogų parkui „Aqua“, nors tai formaliai ir nėra savivaldybės įmonė, nurodė V.Sarapinas. Šiuo metu Specialiųjų tyrimų tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą dėl šio parko, įtarimai piktnaudžiaujant tarnyba buvo pareikšti įmonės direktoriui Edmundui Antanaičiui. „Aqua“ paslaugomis galėjo nemokamai naudotis politikai.
Patarėjas taip pat pridūrė, kad per metus labdarai ir paramai valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ vidutiniškai skiria apie milijoną eurų, akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ – apie 150 tūkst. eurų, akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“ – apie 140 tūkst. eurų. Pasak V.Sarapino, tokios paramos teisėtumas, skaidrumas ir tikslingumas neturi kelti abejonių visuomenei.
Taip pat D.Grybauskaitė siūlo viešinti valstybės ir savivaldybių įmonių teikiamos paramos dydžius ir jos gavėjus. Taip pat būtų nustatyta pareiga savivaldybėms teikti informaciją apie gautą paramą, vykdomus paramos projektus, taip pat savo valdomas įmones, jų vadovus ir veiklos rezultatus.
Pataisomis siūloma nustatyti, kad naujo viešųjų paslaugų teikėjo steigimas būtų negalimas be išankstinio Konkurencijos tarybos vertinimo, ar tai neturės neigiamos įtakos konkurencijai.
„Tik griežtai taikant kovos su korupcija, nepotizmu, interesų konfliktais taisykles bus įmanoma užtikrinti tiek mūsų aukščiausių politikų skaidrumo ir atskaitomybės standartus, tiek ir skaidrią valstybės ir savivaldybių įmonių veiklą“, – sakė V.Sarapinas.
Prezidentė, anot jos patarėjo, taip pat buvo numačiusi siūlyti suteikti galimybę Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse ir pateikti savo vertinimą viešai. Tačiau pastarojo siūlymo nuspręsta neteikti, nes panašų siūlymą Seime yra registravęs parlamentaras Vitalijus Gailius, po spaudos konferencijos žurnalistams sakė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas liberalas V.Gailius žurnalistams sakė, kad politinė korupcija yra „tarybinių laikų patirtis“.
Politikas nurodė, kad kai kuriose savivaldybėse nėra sukurti įstatymų numatyti vidaus kontrolės mechanizmai – Kontrolės komitetai, Etikos procedūrų komisijos, Antikorupcijos komisijos.
„Tai daugelio savivaldybių problema“, – sakė V.Gailius.
Jo teigimu, vis dažniau pradedamus ikiteisminius tyrimus sąlygoja aktyvesnė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veikla.
„Aš linkiu jiems neapleisti šitų tempų, tačiau taip pat galiu pasakyti, kad ne vien represinėmis priemonėmis reikia naikinti korupcijos priežastis. Reikalingos ir kompleksinės iniciatyvos, kurias ką tik pristatė prezidentės vyriausiasis patarėjas“, – nurodė V.Gailius.
Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas sakė, kad šiuo metu Lietuvoje yra nematoma ir nežinoma, kas ir kaip daro įtaką.
„Nesuprantame, kaip atrodo interesų grupių tinklai ir nesugebame išjudinti korupcinių tinklų, kurie akivaizdžiai vis dar veikia Lietuvoje“, – teigė S.Muravjovas.
Tam, kad tai pasikeistų, jo teigimu, reikia keisti lobistinės veiklos sampratą, užtikrinti efektyvią pranešėjų apie korupciją apsaugą ir neapsiimti antikorupcijos srityje padaryti per daug.
Prezidentės siūlymus S.Muravjovas pavadino žingsniu teisinga linkme.
„Labai gerai, kad Prezidentūra apie tai kalba. Aš tikėčiausi tokio pokalbio ir iš kitų šalies vadovų“, – sakė jis.
„Tačiau man lygiai taip pat aišku, kad įstatymai patys neveikia. Juos reikės įgyvendinti, o jų įgyvendinimas prasideda nuo įstaigų vadovų ir žmonių, kurie tai daro kasdien“, – pridūrė S.Muravjovas.
Prezidentės siūlomos pataisos turėtų būti užregistruotos šią savaitę.
