2013-aisiais 74 metų kaunietė policijos pareigūnais apsimetusiems nusikaltėliams įteikė net 90 tūkst. eurų ir įsitvirtino dosniausių visos šalies aukų sąraše. Apie šią istoriją buvo kalbėta ir rašyta tiek daug, kad net mirusieji turėjo išgirsti.
Nors kriminalistams pavyko sučiupti pinigus išviliojusių žmonių gaują, visos pensininkės santaupos jau buvo išleistos arba saugiai paslėptos. Kaunietės piniginėje švilpauja vėjai.
Prieš kelias dienas išaiškėjo panašus nusikaltimas – 84 metų kaunietis nusikaltėlius pradžiugino net 50 tūkst. eurų ir atsidūrė antroje vietoje. Keisčiausia, kad tai padarė sveikos nuovokos, logiškai protaujantis, anksčiau atsakingas pareigas ėjęs žmogus.
Banko bankroto baimė paskatino jį už sovietmečiu nusavintą nekilnojamąjį turtą gautus pinigus išskaidyti į 5 dalis ir palikti skirtingų bankų sąskaitose. Kaunietis elgėsi būtent taip, kaip mokė finansų žinovai.
Finansinius nusikaltimus tiriančiu pareigūnu Malinausku prisistatęs sukčius paskambino pensininkui telefonu ir įtikino, kad banko darbuotojai yra nusikaltėliai, siekiantys pasisavinti santaupas. Tariamas pareigūnas pasiūlė išeitį – paimti pinigus iš banko sąskaitos ir perduoti juos pasaugoti pareigūnams. Nuovoką praradęs kaunietis sutiko.
Vyras į banko padalinius porą savaičių vaikščiojo kaip į darbą. Tiksliau – nusikaltėliai patys paveždavo senolį automobiliu ir laukdavo grobio. Vienu kartu kaunietis negalėjo paimti visų pinigų dėl išgryninamų pinigų dienos limito.
Viename banke tarnautojai perspėjo vyrą, ar jis tik nebus pakliuvęs į sukčių pinkles, tačiau pensininkas nekreipė į tas kalbas dėmesio, nes buvo įtikintas, kad banko darbuotojai nori jį apvogti. Gerai, kad mulkinamas senolis pagaliau susiprotėjo užsukti į policijos komisariatą ir paaiškėjus tiesai padėjo kriminalistams sučiupti eilinės pinigų dozės nusikaltėlių pasiųstą bendrininkę.
Netrukus pareigūnams pavyko susekti dar tris įtariamuosius, tačiau nukentėjusiajam menka paguoda – pinigai jau buvo išgaravę.
Senoliui liko apie 5 tūkst. eurų, todėl dabar jis atsikratė rūpesčio, kaip apsaugoti santaupas nuo banko bankroto ir kitų negandų. Vienišas ir taupiai gyvenantis kaunietis pernelyg nesisielojo, mat jo poreikiai labai kuklūs – vyras pats taip sakė. Gal net gerai, kad nėra giminaičių – po senolio mirties dėl tokio palikimo galėjo užvirti arši kova.
Garbaus amžiaus žmonėms įprasta atsidėti pinigų vaistams, gydymui ir laidotuvėms, tačiau už 50 tūkst. eurų galima palaidoti nedidelį kaimą. Nukentėjusysis taip ir nepaaiškino, koks tikslas buvo spausti kiekvieną centą. Gal tiesiog tokia tradicija – numirti turint kuo daugiau santaupų ir viliantis, kad paslapčia džiūgaujantys turtą paveldėję giminaičiai pastatys didesnį paminklą?
Ar girdėjote, kad nuo sukčių nukentėtų kaimo gyventojas? Negirdėjote, nes dauguma kaime gyvenančių žmonių tiesiog neturi santaupų. Kauniečiai turi ir dalydami santaupas nusikaltėliams paneigia mitą esą pensininkai skursta, negali sumokėti už būtiniausius vaistus bei maisto produktus. Kauniečių sąskaita sukčiai pralobsta kiekvieną savaitę, tik sumos būna mažesnės – keli ar keliolika tūkstančių eurų.
Kompensaciją už centralizuotai tiekiamą šilumą gauna mažiau kaip 4 proc. Kauno gyventojų. Jeigu neprašo kompensacijos, mokestis nėra sunki našta, o jeigu neturi teisės tokiai lengvatai, turi daug nekilnojamojo turto.
Situacija gali pasirodyti šiek tiek juokinga, tačiau atidavęs pinigus sukčiams kaunietis padarė gerą darbą – daugybę metų banko sąskaitose dūlėjusius pinigus, už kuriuos pastaruoju metu palūkanos beveik nemokamos, padėjo išleisti į apyvartą.
Nusikaltėliai jų tikrai nenunešė į banką, o skubėjo apsipirkti, todėl verslas gavo pajamų, o miesto ir valstybės biudžetas pasipildė sumokėtais mokesčiais.
Perskaitę apie senolį ištikusią bėdą negailestingi komentatoriai siūlė išvis nemokėti tokias santaupas sukaupusiems žmonėms pensijos, perduoti ją socialiniams darbuotojams, uždrausti nešiotis grynuosius ir naudotis telefonu arba išvis nusavinti dalį pinigų jaunų šeimų rėmimo fondo naudai.
Garbaus amžiaus žmones esą reikia apsaugoti nuo streso, patiriamo besirūpinant pinigais. Pamokymai saugotis telefoninių sukčių taip pat neveiksmingi – tai daugybę kartų darė policijos pareigūnai, bankininkai, seniūnijų darbuotojai ir net dvasininkai. Nepadėjo.
„Visą laiką buvau lyg užhipnotizuotas, o telefonu skambinę žmonės kalbėjo neįtikėtinai įtaigiai“, – kalbėjo į nusikaltėlių pinkles pakliuvęs vyras.
Galbūt nuobodžiaujantiems pensininkams išties reikia rengti specialius kursus, kad psichologai jiems paaiškintų, kaip atsispirti sukčių pinklėms, o nepateikusiems pažymos apie užbaigtus mokymus nemokėti pensijos?
Sakysite, taip žeminamas garbaus amžiaus žmonių orumas? Medicinos pažyma vairuotojo pažymėjimui gauti išduodama tik pateikus psichiatro išvadą ir niekas dėl to nesipiktina.
„Laikinoji sostinė“
