Terorizmo grėsmė privertė Lietuvą įvertinti kraujo atsargas

Teroro atakų Paryžiuje atgarsiai atsirito iki Lietuvos. Ne tik šalies gyventojai, bet ir medikai ėmė diskutuoti apie tai, ar įvykus tokiam išpuoliui nepritrūktų Lietuvoje donorų kraujo atsargų, ar gydymo įstaigos ir medikai pasirengę dirbti ekstremaliomis sąlygomis.

Lietuvoje atsitikus didelei nelaimei tektų papildomai telkti kraujo donorus.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuvoje atsitikus didelei nelaimei tektų papildomai telkti kraujo donorus.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Danutė Jonušienė („Lietuvos rytas“)

Nov 27, 2015, 3:12 PM, atnaujinta Oct 2, 2017, 11:49 AM

Solidarumas, kurį pademonstravo Prancūzijos sostinės gyventojai sustoję į eiles duoti kraujo, ne tik sujaudino tragiškų įvykių dalyvius. Toks elgesys galėtų būti pavyzdys ir mūsų visuomenei. Tačiau neužtenka vien drąsos ir pilietiškumo, terorizmo pavojus kelia naujus iššūkius ir gydymo įstaigoms.

Ar pakaks donorų kraujo – nežinoma

Nacionalinio kraujo centro (NKC) direktorė Joana Bikulčienė priminė, kad kraujo komponentų ir plazmos atsargų šiuo metu yra tik tiek, kiek reikia šalies ligoninėms pagal jų poreikį. Tačiau visai neseniai sostinės gatvėmis laisvai slankiojo automatu su 30 kulkų ginkluotas nesveikos psichikos vyriškis – kiek tądien galėjo būti aukų, jei ginklas būtų buvęs paleistas į darbą? Trys, o gal šešios dešimtys sužeistų ar net mirusių. Akivaizdu, kad to nei gydymo įstaigos, nei nacionaliniai kraujo centrai nėra numatę.

NKC yra sudaręs sutartis su 73 gydymo įstaigomis, jis tiektų kraujo komponentų taip pat ir toms įstaigoms, kurios nepasirašė sutarties. Centro direktorė J.Bikulčienė pripažino, kad atsitikus didelei nelaimei tektų papildomai telkti kraujo donorus.

Tam tikrais atvejais donorų kraujas – vienintelė išeitis išgelbėti gyvybę. Dėl riboto galiojimo laiko jo atsargos nėra amžinai saugomos. Pavyzdžiui, toks kraujo komponentas kaip eritrocitai galioja 42 paras, o trombocitai – tik 5.

Perpilti kraują galima tik griežtai suderinus recipiento ir donoro kraujo ABO ir Rh(D) grupes. Jeigu perpilamas nesuderintas kraujas, tuomet jis recipiento organizme greitai suardomas. Irstant perpiltam kraujui gali kilti sunkių, neretai mirtinų komplikacijų. Tad atsargose esantis kraujas nuo išpuolio nukentėjusiems asmenims gali būti netinkamas.

„Lietuvoje gyvena mažiau nei 3 milijonai, o kraujo donorais gali būti sveiki žmonės nuo 18 iki 65 metų. Todėl kiekvieno žmogaus apsisprendimas aukoti kraujo yra labai svarbus „, – priminė J.Bikulčienė.

Silpnosios vietos – ir organizuotumas bei sužeistųjų gabenimas

Vis daugiau politikų prabyla apie tai, kad susidūrus su terorizmu vien Lietuvos gyventojų geranoriškumo nepakaktų. Paryžiaus atakų pamokos nenuėjo veltui, jos atvėrė mūsų sveikatos apsaugos sistemos spragas. Tuo įsitikinęs ir Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Jis neabejojo, kad šalies medikai sugebėtų suteikti pagalbą įvairias traumas patyrusiems žmonėms, nes yra daug ligoninių ir daug lovų, stipri materialinė bazė.

A.Matulas įsitikinęs, kad dėl donorų kraujo ir jo komponentų atsargų nebūtų didelių sunkumų. Jis pripažino, kad kraujo centrai Lietuvoje daug nuveikė, keisdami visuomenės požiūrį į donorystę.

„Jei prireiktų šviežio kraujo, manau, būtų organizuojama ne viena akcija, ir daugelis žmonių mielai sutiktų jo duoti“, – teigė parlamentaras.

Organizacinį darbą, nuo kurio priklauso pagalbos operatyvumas, A.Matulas nurodė kaip sistemos spragą.

Centralizavus dispečerinę veiklą, į įvykio vietą galėtų būti nukreipiamos greitosios pagalbos medikų brigados iš visos Lietuvos, tačiau nėra galimybių sraigtasparniu gabenti sunkiai nukentėjusius asmenis iš atokių šalies vietovių.

A.Matulas priminė, kad įvykus nelaimei svarbi kiekviena minutė, ypač vadinamoji auksinė valanda. Ši valanda, per kurią būtina suteikti pagalbą sudėtingą traumą patyrusiam žmogui, gali būti prarasta vien dėl transportavimo keblumų.

„Man keista, kad sveikatos apsaugos sistemos vadovai nereaguoja į Prancūzijos įvykius, nes susidarius ekstremaliai situacijai turėtume daug nesklandumų.

Daug ką apmąstyti reikėtų ir Krizių centrui. Turėtų vykti ne vienas pasitarimas, nes būtina peržiūrėti koordinacinius veiksmus – kaip reguliuoti nukentėjusiųjų srautus, kur juos nukreipti, kaip transportuoti. Šioje srityje mes vis dar prisnūdę“, – sakė A.Matulas.

Ministrė tiki žmonių gerumu

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pripažino, kad šiuo metu yra sukauptas optimalus mažiausiai savaitės kraujo komponentų rezervas. Jis patenkina ligoninių poreikius.

Lietuvoje užregistruota 122 500 donorų, visi kraujo centrai – Nacionalinis kraujo centras, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Kraujo centras ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kraujo centras – pasirengę dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Jų personalas – kvalifikuotas, yra šiuolaikinė įranga, sukaupta daug laboratorinių reagentų atsargų.

„Jei kiltų terorizmo pavojus, nebūtų didelių sunkumų dėl kraujo donorystės. Mūsų specialistai sugebėtų operatyviai organizuoti kraujo surinkimą ir paruošimą. Juk šalyje prasidėjus atostogų metui, kai duodamas ženklas, kad skubiai reikia kraujo, žmonės nelieka abejingi“, – teigė R.Šalaševičiūtė.

Teisės aktai, skirti užtikrinti konservuoto kraujo ir jo komponentų saugumą, taip pat numato, kad, neturint pakankamai reikiamos kraujo grupės atsargų, o ligonio gyvybei gresiant pavojui, galima perpilti tam tikrą kiekį neigiamų eritrocitų.

Pratybos vyksta be medikų

Lankydamasis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kur pirmiausia patektų nuo teroristų nukentėję žmonės, Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas atkreipė dėmesį į tai, jog dar daug ko trūksta.

„Jei būtų daug sužeistų, netekusių kraujo ir sunkias traumas patyrusių žmonių, medikai turėtų verstis per galvą, nes dar daug ko trūksta“, – sakė A.Paulauskas.

Svarstant nutarimą dėl pasirengimo atremti teroristinius aktus, jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vyksta įvairių institucijų pratybos, pavyzdžiui, krašto apsaugos ir vidaus reikalų sistemos, bet šiose pratybose nedalyvauja sveikatos apsaugos sistemos atstovai.

„Tokios pratybos būtinos, kad galėtume įvertinti gydymo įstaigų galimybes, ypač tų, kurios vienu metu galėtų priimti daug nukentėjusių žmonių. Reikėtų medikų paklausti, ar jie turi tokių galimybių ir ko dar trūksta“, – teigė A.Paulauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.