Patriarchas – be premijos, bet atjautos pliūpsnis netrukdys

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo istorija ir pagrindiniai jos herojai – tai ne visos tautos ar bent neginčijamos daugumos pasirašytas nacionalinis susitarimas.

Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Bruveris

2015-11-28 04:00, atnaujinta 2017-10-02 10:43

Taip buvo visuomet, taip yra dabar, taip greičiausiai bus dar ilgai. Tai parodė ir balsavimas Seime, lėmęs, kad buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovui V.Landsbergiui nebuvo skirta Laisvės premija.

Dešinioji opozicija, dalis „tvarkiečių“ norėjo pagerbti V.Landsbergį, bet valdantieji socialdemokratai, „darbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija buvo prieš.

Iškart ir politikos viršūnėse, ir visuomenėje kilo aistrų audra. Nebalsavusieji „už“ buvo apšaukti istorijos klastotojais, jie buvo pliekiami, kad nesugebėjo peržengti savo politinių, partinių ambicijų, ribotumo, tuo paniekino ne tik Seimą, bet ir visą valstybę, jos nepriklausomybę, laisvę.

Negana to, pradėti rinkti parašai po peticija, kad Seimas vis dėlto paskirtų premiją V.Landsbergiui „tautos vardu“.

Šią savaitę apskritai netruko visokiausių peticijų. Buvo raginama pasirašyti ir paramą pareikšti atsistatydinančiam vidaus reikalų ministrui S.Skverneliui, taip pat pasmerkti Seimo pirmininkę L.Graužinienę.

Tačiau grįžkime prie triukšmo dėl V.Landsbergio ir Laisvės premijos. Bene vienintelis iš kairiosios stovyklos, kuris ne tik nesutriko arba, skirtingai nei Socialdemokratų partijos vadovai, nepuolė gailiai teisintis, buvo politikos veteranas A.Sakalas.

Tiesa, vienas senų asmeninių V.Landsbergio priešų pirmiausia pareiškė, kad jei jis vis dar būtų Seimo narys, „turbūt“ būtų balsavęs už premijos skyrimą. A.Sakalas taip pat konstatavo tai, kas akivaizdu, – didelį V.Landsbergio vaidmenį atkuriant nepriklausomybę ir įtvirtinant ją tarptautinėje arenoje.

Kita vertus, šis socialdemokratas pareiškė puikiai suprantantis ir tuos, kurie balsavo „prieš“, ir net jų nesmerkiantis.

Bet čia pat A.Sakalas išvardijo V.Landsbergio savybes, kurios daugeliui yra atgrasios, – tai autoritariniai polinkiai, pasipūtimas, absoliutus nepakantumus bet kokiai kritikai, valdžios ir garbės troškimas, intrigų, sąmokslo teorijų pomėgis, kerštingumas.

Dalis objektyvesnių politikos ekspertų taip pat nepaneigia, kad dešiniųjų patriarchas yra visuomenę skaldanti ir net kiršinanti figūra.

Kad V.Landsbergis daugelio nėra mėgstamas, rodo ir „Baltijos tyrimų“ apklausos: tik kiek daugiau nei penktadalis piliečių jį vertina palankiai ir maždaug 65 proc. – nepalankiai.

Nieko keista. Juk V.Landsbergis iki šiol itin aktyviai dalyvauja šalies politiniame gyvenime. Vadinasi, jis pirmiausia yra vertinamas kaip partinė figūra ir partijų konkurencijos aspektu.

Žinoma, galima kaltinamu tonu kartoti, kad vis tiek visi privalėjo perlipti per savo ambicijas ar simpatijas su antipatijomis ir nacionalinio susitaikymo labui nusilenkti V.Landsbergiui.

Kita vertus, ar tokiu būdu tą nacionalinį susitaikymą galima pasiekti? Ar tokius svarbius simbolinius gestus turėtų daryti veikėjai, tiesiogiai tebedalyvaujantys politikoje? Ar tokios simbolinės premijos turėtų būti teikiamos kasdienės politinės scenos dalyviams?

Kad ir kaip būtų, konservatorių garbės vadovo oponentai tokiu savo žingsniu jam ir jo partijai nepakenkė, o tik padėjo – visa V.Landsbergio atjautos ir paramos kampanija – tik į naudą dešiniesiems prieš Seimo rinkimus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.