„Jungtinės Amerikos Valstijos nepripažino Lietuvos okupacijos, rėmė Lietuvos nepriklausomybės kovą ir daugiausiai prisidėjo prie Lietuvos išlaisvinimo, o 2002 metų lapkritį George'as W. Bushas Vilniuje ištarė Lietuvai labai svarbius žodžius: „Mūsų aljansas davė iškilmingą priesaiką ginti vieni kitus, ir kiekvienas Lietuvos priešas bus ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešas“, – pabrėžė frakcijos „Tvarkos ir teisingumo“ seniūnas Petras Gražulis.
Lapkričio 24 d. Seimas nepritarė siūlymui 2015 metų Laisvės premiją paskirti pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui.
Vadovaujantis Laisvės premijos įstatymu, 2011 m. rugsėjo 15 d. įsteigta Laisvės premija. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją.
Pirmoji Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji – 2012 m. skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, „45-ių pabaltijiečių memorandumo“ iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji – 2013 m. skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, ketvirtoji – 2014 m. skirta Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš „Solidarumo“ lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.
