Netoli Oslo esančiame Ulersmo kalėjime tarp 107 nuteistųjų, šiuo metu atliekančių bausmę, yra ir 15 lietuvių. O visas kalinių tautybių sąrašas įspūdingas – net 46-ios.
Knygų įvairovės Norvegijos kalėjime galėtų pavydėti ne viena Lietuvos provincijos biblioteka.
Čia yra ir lietuviškų knygų lentyna, kurioje galima rasti Henriko Radausko eilėraščių rinktinę ir Antano Šapokos „Lietuvos istoriją“, bet ne akademinė literatūra ar poezijos klasika labiausiai domina lietuviškai skaitančius nuteistuosius.
Priekyje – kriminalai
Anot čia dirbančios bibliotekininkės, populiariausia knyga yra Dailiaus Dargio „Tikroji Daktarų istorija“. Nuo jos nedaug atsilieka to paties autoriaus romanas „Vilniaus bomberio išpažintis“.
Bibliotekoje lietuvių kalba galima rasti detektyvų, knygų apie mafiją ir nusikalstamo pasaulio asmenybes, tokių kaip Valerijaus Karyševo „Samdomas žudikas gyvas?“ ar „Rusų mafija 1991–2014“.
Nereikėtų manyti, kad nuteistieji lietuvių kalba skaito tik kriminalinę literatūrą, mat bibliotekos lentynoje guli ir gerokai suskaityta Antoine’o de Saint-Exupéry knyga „Mažasis princas“.
Itin populiarios lietuvių kalba išleistos Dano Browno knygos: „Da Vinčio kodas“, „Angelai ir demonai“, „Skaitmeninė tvirtovė“.
Norvegijoje bausmę atliekančius lietuvius domina ir kelionių literatūra – lentynoje galima rasti ir Martyno Starkaus knygą „Vieną kartą Pietų Amerikoje“, Ievos Rutės „Išskirtinės kelionės. Indija. Tibetas. Mianmaras. Nepalas.“
Prie knygos – eilė
Lukiškių kalėjimo bibliotekoje dirbanti Katažina Jurkėnienė teigė, kad nuteistieji skaito įvairią literatūrą – nuo ajurvedos filosofijos iki Fiodoro Dostojevskio.
„Itin populiarios Levo Tolstojaus, Edmundo Malūko knygos, labai mėgstami Dano Browno, Johno Irvingo romanai. Nuteistųjų mėgstamas rašytojas Victoras Hugo, iš rankų į rankas keliauja ir Iljos Ilfo ir Jevgenijaus Petrovo knyga „Dvylika kėdžių“, – kalbėjo K.Jurkėnienė ir pridūrė, kad nepamiršti ir lietuvių literatūros klasikai.
Kalinimo įstaigoje skaitoma Bernardo Brazdžionio poezija ir Antano Škėmos kūryba, pasaulio literatūros klasikos serijos kūriniai, enciklopedijos.
Šiuo metu, anot bibliotekininkės, susidariusi eilė norinčiųjų perskaityti Gregory Davido Robertso romaną „Šantaramas“, kurio pagrindinis herojus pabėgo iš geriausiai saugomo Australijos kalėjimo ir nelegaliai atsidūrė Indijoje.
Čia ir prasidėjo jo tikrasis gyvenimas: prekyba ginklais, žmonėmis ir narkotikais, pagalba vargšams, meilė Indijai ir vienai moteriai.
Dažni bibliotekos lankytojai nuteistieji, kurie mokosi nuotoliniu būdu. Jie pageidauja akademinės literatūros.
„Vienas nuteistasis šiuo metu intensyviai mokosi hebrajų kalbos, tad jam reikia specialios literatūros, žodyno“, – pasakojo bibliotekininkė.
Knygas noriai skaito įvairaus amžiaus nuteistieji, pasitaiko atvejų, kai skaitymo džiaugsmą žmonės atranda tik patekę į kalinimo įstaigą.
Nepilnamečiams – pasakos
„Turime rūpintis ir pas mus patekusiais nepilnamečiais, jiems visuomet stengiuosi pasiūlyti lengvesnio turinio knygų, pasakų. Juk jiems ir taip čia nelengva, tad gal bent skaitymas įlies šiek tiek šviesesnių spalvų. Juk daugelis iš jų gal ir namuose nematė nieko šviesaus“, – kalbėjo K.Jurkėnienė.
Lukiškėse bausmę atliekantys nuteistieji gali naudotis Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos fondais. Užsakytos knygos iš šios bibliotekos atkeliauja tiesiai į kameras.
„Labai stengiuosi atsižvelgti į kiekvieno skaitytojo pageidavimus ir parūpinti dominančią knygą. Kartą net mano vyras paskambinęs pusiau juokais klausė, ar vėl dirbsiu viršvalandžius. Tiesiog labai mėgstu savo darbą“, – kalbėjo bibliotekininkė.
Dovanoja savo kūrinius
Knygų „Tikroji Daktarų istorija“ ir „Vilniaus bomberio išpažintis“ knygų autoriaus D.Dargio nestebina, kad jo knygos itin populiarios kalinimo įstaigose.
Anot jo, šių knygų galima rasti ne tik Skandinavijos šalių, bet ir Ispanijos kalinimo įstaigose, o Lukiškių kalėjimui jis pats jų padovanojo.
„Džiausiuosi, kad paskatinau žmones skaityti. Tai rodo, kad darbas nenuėjo veltui. Mano knygos – ne fantastika ar grožinė literatūra. Tai dokumentika – skaitytojai nori sužinoti, kaip viskas buvo iš tiesų.
Pats gavau daugybę laiškų iš skaitytojų, kurie tikino gyvenime nemėgę skaityti, bet mano knygos tai pakeitė.
Kaune mano knyga apie Henriką Daktarą buvo šluojama iš lentynų vien dėl to, kad kiekvienas norėjo ką nors sužinoti apie savo kaimyną, kuris jiems kėlė kokių nors įtarimų, arba pasitikrinti, ar nusikalstamo pasaulio veikloje nedalyvavo koks giminaitis, kuris atrodė įtartinas“, – pasakojo D.Dargis.
Pirmauja meilės romanai
Panevėžio moterų pataisos namų direktoriaus pavaduotoja Regina Stankuvienė teigė, kad kai kurios kalinės šioje įstaigoje turi daugiau galimybių nei laisvėje: „Turime dvi bibliotekas – viena jų yra pirmajame korpuse, kur kali pirmą kartą bausmę atliekančios moterys, antroji – kitame korpuse, ja naudojasi jau nebe pirmą kartą čia patekusios moterys.
Taip pat turime mažą bibliotekėlę Vaiko ir motinos namuose. Ten yra vaikiškos literatūros, piešimo ir kitų edukacinių priemonių.
Turime ir atskirą bibliotekos padalinį ten, kur moterys atlieka bausmes iki 90-ies parų.“
Iš viso bibliotekų fonde – daugiau kaip 6 tūkst. leidinių, iš jų apie 5 tūkst. – grožinė literatūra.
Panevėžyje bausmę atliekančios nuteistosios pačios darbuojasi bibliotekoje.
„Kaip prieš daugybę metų, ir šiandien labai populiarūs meilės romanai. Matyt, moterys juose randa šilumos ir grožio.
Mane visuomet tai labai stebino, bet moterys noriai skaito kriminalinę literatūrą, tikiuosi, ne tam, kad ko nors pasimokytų“, – juokavo pašnekovė.
Panevėžio pataisos namuose populiarūs detektyvai, noriai skaitoma psichologinė literatūra. Skaitytojų eilės nutįso prie neseniai išleistos „Žiedų valdovo“ trilogijos.
Skaito ir „Valstybės žinias“
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas Arvydas Stankevičius, paklaustas, kokias knygas dažniausiai skaito nuteistieji, sakė, kad populiariausi žanrai – detektyvai, istorinė ir psichologinė literatūra.
Nuteistieji dažnai ateina paskaityti laikraščių ar žurnalų
Anot jo, lankančių biblioteką asmenų skaičius sektoriuose skirtingas, tačiau bibliotekomis naudojasi maždaug 20–30 proc. visų nuteistųjų, o skaitytojų amžius labai skirtingas: „Vyresni skaitytojai mieliau skaito periodinius leidinius, istorinius ir detektyvinius romanus.
Jaunesni dažnai renkasi psichologinę, fantastinę literatūrą. Visų įstaigos bibliotekų bendrą knygų fondą sudaro daugiau kaip 30 tūkst. knygų.“
Pagal finansines galimybes pildomi knygų fondai, pagrindinis naujų knygų gavimo būdas – įvairių organizacijų teikiama parama.
„Stengiamės nuolat gauti populiariausius dienraščius ir žurnalus, taip pat „Valstybės žinių“ leidinius, kad nuteistieji galėtų susipažinti su besikeičiančiais teisės aktais“, – teigė A.Stankevičius.
Pravieniškių bibliotekose esama literatūros ir anglų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbomis.
