„Visos biudžetinių įstaigų išlaidos pernai didėjo, bet labiausiai stebina, kad absoliučiai nepaisoma Vyriausybės rekomendacijų nemokėti premijų ir priemokų.
Pinigai toliau buvo dalijami į kairę ir dešinę“, – vertindama gautus duomenis apie pernykštes biudžetinių įstaigų išlaidas kalbėjo Seimo Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė.
Darbo užmokesčiui skirtos išlaidos pernai iš viso padidėjo 43,5 mln. eurų.
Nepaisant to, ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos, ypač jų vadovai, praėjusiais metais negailėjo pinigų įvairiems priedams, priemokoms, premijoms.
Antai apmokėti už viršvalandžius buvo išleista 7 proc. daugiau, priedams – 6 proc., išmokoms – 9 proc., o priemokoms – 20 procentų.
Vien priemokoms, kurios mokamos už esą įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą arba už papildomas užduotis, papildomai prireikė beveik 15 mln. eurų.
Daugiausia pinigų premijoms skyrė Vilniaus universitetas (488 tūkst. eurų), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (349 tūkst. eurų), Statistikos departamentas (274 tūkst. eurų).
Tarp pirmūnų įsispraudė ir Švietimo ir mokslo ministerija bei jai pavaldžios įstaigos, premijoms pažėrusios 262 tūkst. eurų.
Ekspertai sausino biudžetą
Valdžios įstaigos 2015-aisiais išlaidavo su dar didesniu entuziazmu nei anksčiau.
Seimo Audito komiteto duomenimis, labiausiai didėjo išlaidos įvairiems samdomiems ekspertams ir konsultantams – net 85 proc., arba 5,7 mln. eurų.
Kaip ir anksčiau, šioje srityje labiausiai pasižymėjo Energetikos ministerija – ji ekspertams atseikėjo daugiau kaip 7,3 mln. eurų. Antrąją vietą pagal išlaidas ekspertams užėmė Lietuvos mokslo taryba, tam skyrusi per 1,1 mln. eurų.
Ekspertų paslaugų prireikė ir Žemės ūkio ministerijai (470 tūkst. eurų), Finansų ministerijai (321 tūkst. eurų), Kultūros ministerijai (310 tūkst. eurų). Nacionalinė teismų administracija pernai 277 tūkst. eurų išleido teismų paskirtoms psichiatrijos ir psichologijos ekspertizėms apmokėti.
Pamokos vis brangesnės
Praėjusiais metais 17,3 proc. padidėjo ir biudžetinių įstaigų išlaidos kvalifikacijai kelti. Papildomai tam buvo išleista pusė milijono eurų.
Beje, išlaidos įvairiems mokymams kiekvienais metais nuosekliai didėjo: 2010-aisiais pakako 2 mln. eurų, o pernai ši suma jau pasiekė 3,6 mln. eurų.
Daugiausia biudžeto lėšų kvalifikacijai kelti skyrė Krašto apsaugos, Finansų ir Žemės ūkio ministerijų valdininkai.
Metų pabaigoje – šuolis
Daugiau kaip 10 proc. pernai didėjo ir valdžios išlaidos reprezentacijai. Daugiausia pinigų tam atseikėta paskutinį metų ketvirtį.
Panašūs dalykai dėjosi ir su išlaidomis transportui – valdžia 2015-aisiais keliavo daugiau nei užpernai, ypač sparčiai lėšos transportui seko artėjant metų pabaigai.
Anot J.Vaickienės, tai rodo, kad asignavimų valdytojai iš anksto susiplanuoja daug didesnes išlaidas, nei galėtų išleisti realiai: „Kai kurios išlaidos priemokoms ir priedams kelia įtarimų.
Tarkime, pareigų netekusi Nacionalinės žemės tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė įvairioms priemokoms per kelis mėnesius išdalijo pusę milijono eurų.“
Keliavo ir arčiau, ir toliau
Seimo Audito komiteto duomenimis, valdiškų automobilių išlaikymas mokesčių mokėtojams pernai atsiėjo beveik 41 mln. eurų, arba 2,1 mln. eurų daugiau nei 2015 metais.
Valdininkai intensyviau keliavo ir po užsienį.
Komandiruotėms pernai buvo išleista 12,4 proc., arba 2 mln. eurų daugiau nei 2014 metais. Beveik pusę šios sumos (5,2 mln. eurų) atsiėjo Krašto apsaugos ministerijos darbuotojų kelionės.
Užsienio reikalų ministerijos atstovų komandiruotės kainavo 1,7 mln. eurų. Diplomatus pernai pagal išlaidas kelionėms vijosi Policijos departamentas, tam skyręs per 1,2 mln. eurų.
Pasak J.Vaickienės, nors buvo žadama, jog, pasibaigus Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais, nebus didinamos išlaidos komandiruotėms ar reprezentacijai, pastebima tendencija, kad šios išlaidos vėl ima didėti.
Turėtų veikti ryžtingiau
„Mes kiekvienais metais atliekame analizę, matome, kad išlaidos didėja, apie tai trimituojame Vyriausybei, bet reakcijos – jokios. Nėra jokios politinės valios pakeisti dabartinę situaciją“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino Audito komiteto pirmininkė.
Politikė svarstė, kad reikėtų ryžtingiau mažinti valstybės valdymo aparatą: „Kasmet didėja išlaidos iš šalies samdomiems ekspertams. Bet tada atitinkamai reikėtų mažinti ministerijų ar kitų įstaigų specialistų skaičių, nes akivaizdu, kad dalis darbo nukrinta nuo jų pečių.“
Tačiau, anot J.Vaickienės, dažniausiai būna priešingai – jeigu vienur dviem trimis etatais darbuotojų sumažėja, kitur, žiūrėk, šimtu atsiranda daugiau.
„Valdiškų įstaigų veikloje niekaip neatsispindi ir žmonių skaičiaus mažėjimas – gyventojų iš Lietuvos išvažiuoja tūkstančiai, bet biurokratinis aparatas nesusitraukia nė kiek“, – atkreipė dėmesį parlamentarė.
