Avarinės tarnybos ekipažai, vykstantys pašalinti gedimų daugiabučiuose namuose, daugiausia iškvietimų sulaukia kovą-balandį bei spalio mėnesį. Tai lemia besikeičiančios oro sąlygos.
Atšilus orams daugiausia iškvietimų sulaukiama dėl kanalizacijos ir vandentiekio gedimų, o rudens viduryje – dėl avarijų šildymo sistemose.
Daugelyje Lietuvos miestų veikianti „Mano būsto“ avarinė tarnyba per metus gauna beveik 26 tūkst. iškvietimų. Per mėnesį gelbėti gyventojų turtą įmonės specialistai vidutiniškai vyksta 2166 kartus – 71 kartą per dieną arba 3 kartus per valandą. Nors dėl didelės gyventojų pranešimų apie gedimus apimties pasitaiko vėlavimų, daugiau kaip į 87 proc. iškvietimų avarinės tarnybos ekipažai atvyksta laiku.
„Mano būsto“ Pastatų ūkio valdymo departamento direktorius Tadas Misevičus patvirtino, kad pavasarį dažniausiai tenka tvarkyti užsikimšusią kanalizaciją, remontuoti elektros bei vandentiekio sistemas.
„Po žiemos daugiausiai avarijų fiksuojama nuotekų sistemoje (39 proc. visų avarijų), toliau seka avarijos elektros sistemoje (31 proc.), vandentiekio sistemoje (27 proc.). Tuo metu šaltuoju metų laiku nuotekų sistemoje avarijų skaičius sudaro 31 proc. visų avarijų, elektros sistemoje – 28 proc., vandentiekio – 22 proc.“, – statistiką vardijo T.Misevičius.
Bendrovės Pastatų ūkio valdymo departamento direktorius pabrėžė, jog kovo ir balandžio mėnesiais nemažai avarinių iškvietimų įmonė sulaukia dėl užlietų rūsių bei patalpų, kurios įrengtos cokoliniuose aukštuose. Jo teigimu, užliejimo atvejai fiksuojami ir tose patalpose, kurios yra žemiau upių, tokių kaip Neris ar Nemunas, lygyje. Be to, užliejimai fiksuojami ir dėl pavasarinio lietaus, kai miestų nuotekų sistemos nespėja susidoroti su dideliu kritulių kiekiu.
„Kai tik vandens lygis upėse pakyla, žemiau jų lygio įrengtos patalpos neretai yra užliejamos. Seniau tokių atvejų būdavo išties daug, o pastaruoju metu jų pasitaiko mažiau, nes rizikos zonoje esančiose patalpose, kanalizacijos sistemose, montuojame atbulinius vožtuvus, kurie padeda išvengti panašių incidentų. Nepaisant to, pavasaris avarinės tarnybos ekipažams yra įtemptas laikotarpis“, – pasakojo T.Misevičius.
Jeigu sutriktų avarinės tarnybos darbas arba gyventojai neturėtų galimybės sulaukti pagalbos 24 val. per parą, įvykus gedimams vandentiekio ar kanalizacijos sistemose, būstų savininkai patirtų nemenkus finansinius nuostolius. Turto draudimo specialistų skaičiavimu, vidutinė žala būstui dėl užliejimo Lietuvoje siekia apie 306 eurus, nors yra buvę atvejų, kai ji buvo įvertinta 10, 15 ar 20 tūkst. eurų.
T.Misevičius neabejoja – jei avarinė tarnyba tinkamai neatliktų savo misijos, gyventojų nuostoliai augtų geometrine progresija.
„Įsivaizduokite, kokią finansinę ir moralinę žalą patirtų gyventojai, jei nepavyktų laiku sustabdyti lauk besiveržiančios kanalizacijos arba suremontuoti trūkusį vandentiekio vamzdį. Pasekmės būtų tikrai liūdnos. Todėl mūsų avarinės tarnybos, budinčios 24 val. per parą, 365 dienas per metus, pagrindninė užduotis jau daug metų išlieka ta pati – laiku ir profesionaliai suteikti pagalbą daugiabučių namų gyventojams“, – akcentavo T.Misevičius.
