„Dabar, kai viskas išėjo į viešumą, akivaizdžiai krašto apsaugos komunikavimas su visuomene yra nepakankamas, švelniai tariant“, – ketvirtadienį sakė komiteto pirmininkas Rolandas Paulauskas.
Pasieniečiai galimą incidentą fiksavo antradienį.
Pasak R.Paulausko, per dvi dienas Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir kariuomenė galėjo išsiaiškinti dėl visuomenei pateikiamos pozicijos, nes ketvirtadienio pranešimuose „yra tam tikrų nesukoordinavimo veiksmų“.
NSGK narys Arvydas Anušauskas teigė, kad kariuomenė tinkamai nepaaiškino visuomenei, kad techniškai negali fiksuoti žemai skraidančių orlaivių. Seimo nario teigimu, tai gali kelti klausimą, ar Lietuvoje pelnytai yra didinamas finansavimas gynybai.
„Šiuo atveju aš manau, kad tas komunikavimas iš kiekvienos varpinės žiūrint yra teisingas, bet žmonių, kurie turi suvirškinti tą iš pažiūros prieštaringą informaciją, galimybės ne visada yra tokios geros suprasti“, – sakė A.Anušauskas.
„Ko gero, tai suglumino visuomenę. Kai pateiki informaciją, kad neužfiksavai, tada kyla klausimas, kam keliami pinigai krašto apsaugai? Matyt, reikėjo pateikti žinią, apibūdinant pasaulio patirtį, kad kiekvienas radaras turi technines ribas fiksuojant žemai skrendančius orlaivius, o pasieniečiai sienos pažeidimus fiksuoja iš akies“, – pridūrė jis.
Parlamentaro teigimu, šis institucijų nesusikalbėjimas parodo praktikos trūkumą informuojant visuomenę apie jai itin svarbius įvykius.
A.Anušauskas svarsto, kad pasieniečiams greičiausiai nebuvo sudėtinga apskaičiuoti, ar iš Karaliaučiaus srities atskridę Rusijos sraigtasparniai pažeidė Lietuvos oro erdvę, ar ne.
„Mes gi sieną dabar esame demarkavę ir dabar ten yra plūdurais pažymėta, tai turėjo gana aiškiai matytis pažeidimas“, – teigė NSGK narys.
Krašto apsaugos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad balandžio 12 dieną Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo atstovai gavo pasieniečių pranešimą, jog iš Karaliaučiaus srities pusės Vištyčio užkardos veikimo teritorijoje trys sraigtasparniai galėjo kirsti Lietuvos oro erdvę.
Kariuomenės atstovai teigė, kad oro erdvės pažeidimas tada nebuvo užfiksuotas, nors pasieniečių vadovas Renatas Požėla sakė, jog „mūsų pareigūnams toks įtarimas kilo“.
Užsienio reikalų ministro atstovas Kęstutis Vaškelevičius teigia, kad į Rusiją dėl šio incidento būtų kreiptasi tik užfiksuoto pažeidimo atveju.
„Ministerija operatyviai reaguotų, jeigu tik gautume oficialius pranešimus iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Karinių oro pajėgų apie įvykdytus arba fiksuotus pažeidimus“, – BNS sakė K.Vaškelevičius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas interviu portalui lrt.lt praėjusią savaitę pranešė, kad neįvardijamu laiku Juodkrantėje per pratybas galėjo būti išsilaipinę rusų diversantai. Valstybės sienos pažeidimas tąkart taip pat nebuvo fiksuotas.
