Prezidentės atsakas Seimui: siūloma transliuoti teismų posėdžius

Neseniai Seimo priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis planuojama drausti viešinti uždaruose teismo posėdžiuose nagrinėjamų bylų medžiagą, sukėlė pasipiktinimą visuomenės ir žiniasklaidos pasipiktinimą, o šias pataisas prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino gėdingomis.

Prezidentė siekia, kad teismų posėdžiai būtų transliuojami.<br>M.Patašiaus nuotr.
Prezidentė siekia, kad teismų posėdžiai būtų transliuojami.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 19, 2016, 10:17 AM, atnaujinta May 28, 2017, 10:55 AM

Tiesa, kol kas nėra Prezidentūros sprendimo dėl minėtų pataisų vetavimo, bet dienos šviesą išvydo naujas siūlymas, susijęs su teismų darbu.

Prezidentė teikia Seimui Teismų įstatymo ir susijusių įstatymų pataisas, kuriomis siekiama didesnio teismų atvirumo. Teikiamų projektų rengimą inicijavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jiems pritarė ir Teisėjų taryba.

Siūlo leisti transliacijas

Kaip teigiama Prezidentūros išplatintame parnešime, įstatymų projektuose siūloma įtvirtinti galimybę transliuoti, filmuoti ar fotografuoti teismo sprendimo paskelbimą, daryti jo garso ar vaizdo įrašą, jei tai būtina visuomenės informavimo, mokslo ar mokymo tikslais. Tokia galimybė būtų sudaroma esant asmens prašymui, išskyrus, jei tai galėtų trikdyti teismo darbą, rodyti nepagarbą teismui arba pažeisti žmogaus teises.

Šios pataisos užtikrins skaidresnį ir kokybiškesnį teismų darbą, nes  įpareigos teisėjus atsakingiau ir suprantamiau motyvuoti, formuluoti ir pristatyti visuomenei sprendimus. Viešas ir tikslus  sprendimų pristatymas padidins žmonių pasitikėjimą teisingumu. 

„Teismų atvirumas ir jų veiklos viešumas – vienas svarbiausių demokratinės valstybės bruožų. Todėl visuomenei turi būti sudaryta kuo daugiau galimybių susipažinti su teismų sprendimų motyvais. Visuomenė turi teisę gauti informaciją apie tai, kas ir kaip vyksta teismuose, kokie sprendimai yra priimami valstybės vardu, kaip vykdomas teisingumas“, – sakė prezidentė.

Šiuo metu teismų procesus fiksuoti techninėmis priemonės yra draudžiama,  išskyrus garso įrašus išimtinais atvejais. Tai riboja visuomenės galimybes susipažinti su teismų sprendimais. Toks griežtas ribojimas nėra objektyviai pagrįstas ir pateisinamas, todėl teikiamomis pataisomis siūloma leisti fiksuoti teismo sprendimų paskelbimą ir sudaryti sąlygas visuomenei plačiau susipažinti su teismų sprendimais ir jų argumentais. 

Techninių priemonių naudojimas teismuose su apribojimais leidžiamas daugelyje Europos valstybių, pvz. Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje ir kt.

 R.Svetikaitė: „Šio projekto su Seimo sprendimu nesiečiau“

Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė kalbėdama apie Seimui teikiamas Teismų įstatymo ir susijusių įstatymų pataisas, sakė: „Kalbame ne apie paties teismo posėdžio filmavimą ar fiksavimą kitomis techninėmis priemonėmis, bet apie teismo sprendimo paskelbimo fiksavimą, filmavimą ar transliavimą. Net ir uždarame posėdyje išnagrinėtoje byloje teismo sprendimas yra skelbiamas viešai, nes visuomenė turi teisė žinoti apie teismų priimamus sprendimu tiek viešuose, tiek ne viešuose posėdžiuose.“

R.Svetikaitė pabrėžė, kad taip suteikiama galimybė visuomenės informavimo priemonėms informuoti visuomenę. Pasak jos, galios tam tikra tvarka ir bet kas negalės internetu stebėti teismo nuosprendžio paskelbimo bet kurioje byloje: „Kiekvienu konkrečiu atveju bus suteikiamas teismo leidimas visuomenės informavimo tikslais skelbti teismo sprendimo paskelbimą“, – sakė prezidentė patarėja.

Į klausimą, ar naujasis siūlymas nėra tam tikras atsakomasis projektas Seimo prieš tai priimtoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, R.Svetikaitė sakė: „Šis pasiūlymas buvo rengtas kartu su pačių teismų iniciatyva. Džiugu, kad teismai siekia būti atviresni visuomenei ir ją informuoti. Nenorėčiau to sugretinti su ką tik Seimo priimtu įstatymu, bet akivaizdu, kad požiūriai į viešumą – skirtingi. Prezidentė laikosi pozicijos, kad visuomenė turi teisę žinoti, tad ir šitas įstatymo projektas teikiamas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.