Dar nė dviejų mėnesių neišdirbęs sveikatos apsaugos ministras Juras Požela tikina, kad tokia šventė buvo būtina, mat medicinos darbuotojai, už savo sunkų darbą, nusipelnė bent tokio pagarbos gesto.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir J. Poželos pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Ministre, 25 tūkst. eurų išleista tam, kad būtų pagerbti medikai. Tiek kainavo šventė, kuri vakar vyko Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Ar tikrai reikėjo tokio baliaus?
– Manau, kad tai yra mažiausia, ką galime padaryti, atsidėkodami mūsų medicinos darbuotojams už jų kasdienį darbą gelbėjant mūsų gyvybes. Turime jiems parodyti žymiai didesnį dėmesį. Juos pagerbiant, buvo surengta graži medicinos darbuotojų šventė, kuriame dalyvavo ir mūsų didžiųjų klinikų atstovai, ir mažiausių ligoninių atstovai.
– Turbūt ten dalyvavo tikrai ne ligoninės valytoja ar seselė.
– Čia buvo kiekvienos ligoninės prerogatyva. Išsiuntėme kvietimus, jie delegavo atstovus. Mačiau labai daug žmonių, kurie ilgą laiką nebuvo balete, jie jautėsi pamaloninti ir dėkojo už renginį. Ministerija neatrinkinėjo personalijų vardais ir pavardėmis.
– Praėjusiais metais kainavo 13 tūkst. eurų.
– Nes buvo 400 žmonių. Dar buvusi ministrė nusprendė padaryti didelę šventę. Manau, kad sprendimas buvo labai teisingas. Tai yra mažiausia, kuo galime prisidėti prie medicinos darbuotojų pagerbimo.
– Nemanote, kad kur kas naudingiau prisidėtumėte, jei algas pakeltumėte ar daugiau vaistų kompensuotumėte?
– Visoms sritims labai trūksta. Mes atsakingai naudojame viešuosius finansus sveikatos apsaugos sistemoje.
– Iš kokių lėšų tai bus apmokama?
– Tai apmokama iš vidinio ministerijos biudžeto, skirto administravimui. Mes sutaupysime, skirtingai nei kitos ministerijos, nekomandiruosim. Šiandien nepasirašiau vieno asmens komandiruotės, kuri būtų kainavusi 5 tūkst. eurų. Tai buvo renginys kitame kontinente, ten turim savo diplomatinę atstovybę, aš paprašysiu, kad žmogus iš diplomatinės misijos nueitų į tą renginį ir mums parašytų trumpą informaciją.
– Žinote, kaip pacientų organizacijos įvertino puotą? „Puota maro metu“ turbūt nuskambės per griežtai, bet kažkas panašaus.
– Čia jų vertinimas.
– Buvo naudojami tarnybiniai automobiliai, Jūsų vairuotojas laukė ilgai. Vėl papildomos išlaidos.
– Mano vairuotojas tikrai kenčia, nes mano darbo grafikas dažnai baigiasi smarkiai po formaliai nustatytų darbo valandų, tenka jam ir vėlesniu laiku parvežti.
– Už viršvalandžius mokate?
– Ne. Vairuotojas gauna priedą prie savo atlyginimo, bet tai nėra priedas už darbo viršvalandžius.
– Kaip čia taip? Pagal visus darbo įstatymus turėtumėte mokėti už viršvalandžius.
– Taip gaunasi. Reikėtų kanclerio klausti, tai jo atsakomybės dalykas.
– Nemanote, kad 25 tūkst. eurų, kuriuos išleidote medikų pagerbimui, būtų buvę naudingiau skirti kovai su, kaip skelbia medikai, nauja epidemija – mirštamumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų? Jis yra du kartus didesnis, nei kitose šalyse. Kasmet miokardo infarktu serga apie 7 tūkst. žmonių. Turbūt yra skiriamos valstybinės lėšos kovai su šia liga, tačiau akivaizdu, kad viskas vyksta nesėkmingai.
– Kai kurios prevencijos programos mūsų sveikatos apsaugoje nėra pakankamai efektyvios. Šiuo metu ministerijoje intensyviai peržiūrinėjame planus dėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų, kuriuose bus numatomos konkrečios ir geresnės priemonės prevencijai užtikrinti. Kita vertus, dauguma šių susirgimų yra tiesiogiai susiję su gyventojų pasirinktu gyvenimo būdu: nesveika gyvensena, rūkymas, alkoholio vartojimas.
– Visą laiką kalame žmonėms į galvą, kad eitų tikrintis, jei tik pajuto skausmą. Rajonų problema: ateina žmogus pas gydytoją jau sunkiai gaudydamas orą, o gydytojas sako – refliuksas. Kalba turėtų būti apskritai apie gydytojų kompetenciją regionuose?
– Tokiais atvejais reikia iš karto kreiptis į atitinkamas tarnybas, tokia veikia ir Sveikatos apsaugos ministerijoje. Taip pat turime akreditavimo tarnybą, kuriai pavesta kiekvieną tokį atvejį labai detaliai išnagrinėti. Yra sistema, kuri veikia. Prašau visų žmonių, kad jie tiesiogiai kreiptųsi į ministeriją, ir mes labai nuodugniai ištirsime. Tyrimai užtrunka iki mėnesio.
– Jeigu noriu pakliūti pas kardiologą, turiu palaukti tris mėnesius. Po to kiekvieno tikrinimo vėl reikia laukti kelis mėnesius. O kai infarktas – pakliūnu be eilės.
– Visa sveikatos sistemos esmė turi būti tokia, kad žmogui būtų suteikta pagalba tada, kai jam ji reikalingiausia ir efektyviausia. Taip ir yra padaryta. Eilė galėtų būti trumpesnė, bet niekada nebus taip, kad pas kardiologą pateksite tą pačią dieną. Tada su sistema bus kažkas blogai. Žymiai platesnį paslaugų spektrą turėtų teikti ir mūsų šeimos gydytojai.
– 2014 m. siekiant pagerinti padėtį, įtvirtintas miokardo infarkto gydymo centrų – klasterių steigimas. Buvo įvesta tvarka, kaip gydyti pacientą, kaip ir kur jis turėtų būti vežamas. Bet statistika nepagerėjo. Problema yra ne universitetinėse ligoninėse, kur yra visos priemonės, bet rajonų ligoninėse, kurios neturi nei priemonių, nei galimybių. Ten mirštamumas yra 20-30 proc.
– Labai gerbiu gydytojus, kurie dirba rajonų ligoninėse. Ketvirtas ligoninių restruktūrizavimo etapas veda link to, kad kompetencijas, profesionalus, medicinines aparatūras koncentruotumėme ten, kur duoda geriausius rezultatus. Rajonų ligoninių ir mūsų ministerijos uždavinys yra laiku suteikti žmogui galimybę patekti į klasterių centrus.
– Lietuvoje yra penki centrai, įsivaizduojate atstumus tarp jų? Jeigu neturiu kaip, tai kaip iki ten nuvažiuoti?
– Yra greitosios pagalbos tarnybos. Jeigu rajono ligoninė, į kurią patenka asmuo, mato indikacijas, jis iš karto transportuojamas į klasterinį centrą, jam ten pagalba suteikiama laiku.
– Apskritai, ar mūsų problema nėra tai, kad gydome padarinius, o ne priežastis?
– Taip.
– Pavyzdžiui, rūkymas. Vytenis Andriukaitis buvo griežtas nerūkorius, prieš Jus buvusi ministrė neslėpė, kad kartais patraukia dūmą. O kaip Jūs?
– Nerūkau, bet rūkiau.
– Svarstoma, kad viena iš smulkių priemonių – uždrausti rūkyti lauko kavinėse, atsisakyti pasyvaus rūkymo.
– Mes esame visuomenė, kurią, deja, galime ugdyti draudimais. Didesnį dėmesį turėtume skirti ugdymui, aiškinimui, kokias pasekmes tai gali atnešti. Jei pagrįsti draudimai padeda, jie gali būti svarstomi. Seime buvo siūlymas uždrausti rūkyti gyvenamųjų namų balkonuose.
Aš pats turiu mažą vaiką, yra nemalonu sėdėti lauko kavinėje, kai šalia yra rūkoma, o dūmai eina tiesiai į vaiką. Yra Tabako direktyva, pereiname į nacionalinius teisės aktus. Ten vienas iš punktų eina link tokios pozicijos, kad lauko kavinėse būtų išskirtinės vietos, kuriose būtų galima rūkyti.
– Kitas variantas – branginti cigaretes.
– Kitaip tariant, kelti akcizą. Aš esu didesnių akcizų šalininkas visoms vadinamoms nuodėmių prekėms, alkoholiui ir tabako gaminiams taip pat.
– Dirbate pusantro mėnesio. Kaip Jums sekasi?
– Manau, visai neblogai, susitvarkome su pareigomis. Pozityvūs pokyčiai požiūryje, sprendimų priėmimo kultūroje.
– Ką jau padarėte?
– Susikoncentravome į kelis prioritetus, kuriuose galime padaryti proveržį iki mandato pabaigos. Pirmiausia – psichikos sveikata. Ministerijos vadovybėje anksčiau niekada nebuvo žmogaus, atsakingo už psichinę sveikatą, dabar tam turime ministro patarėją. Kitas dalykas – griežtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų peržiūrėjimas. Deja, diskutuodamas su specialistais matau, kad kai kurie sprendimai buvo paremti kažkokiais spėjimais, nepagrįstais mokslu.
– Ar yra nutarimų, kuriuos atšaukėte?
– Ne. Laikausi pozicijos, kad reikia kurti, eiti pažangos ir pokyčių keliu, o ne bandyti ieškoti, kas blogai buvo padaryta anksčiau.
***
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
