Sarapiniškių kaime avis auginantis italas G.Depetris per mėnesį neteko daugiau kaip pusės veislinių avių bandos – įsibrovę į aptvarus brangias švelniakailes išpjovė vilkai.
G.Depetrio įkurtos bendrovės „Best Company“ avis vilkai atakavo šiemet jau dukart.
Pirmosiomis liepos dienomis po išpuolio iškart krito 19, o šią savaitę – dar 10 avių. Dalį gyvulių plėšrūnai sužalojo ir jie irgi nugaišo, todėl nuostoliai dar padidės. Mėsines safolkų veislės avis vyras atsivežė net iš Airijos, dabar kiekviena jų kainuoja mažiausiai 300 eurų.
Ūkininkas nežino, ar valstybės kompensacija padengs bent dalį nuostolių.
Pradingo net kaimynų šunys
„Anksti ryte paskambino žmonės ir pranešė apie papjautas avis“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo bendrovės brigadininkė Irena Arlauskaitė.
Nuvykusi į ganyklą moteris išties išvydo kraupų vaizdą – daugybę krauju pasruvusių avių. Vilkai dažniausiai net neliečia papjautų avių, maistui jiems pakanka menkos grobio dalies.
Vėliau gyvuliai buvo išvežti sunaikinti į įmonę „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Prieš 12 metų ūkininkauti Varėnos rajone pradėjęs G.Depetris su plėšrūnais susiduria ne pirmą kartą.
Dar 2006 metais Miguičionių kaime vilkai papjovė 10 veršelių – kiekvienas jų svėrė mažiausiai 150 kilogramų. Prieš porą metų jau buvo smarkiai nukentėjusi jo avių banda – tąkart vilkai papjovė apie 40 gyvulių.
Sarapiniškėse ir aplinkiniuose kaimuose dingsta net gyventojų šunys, o G.Depetris savo akimis porą kartų yra matęs vaikštinėjančius plėšrūnus: „Suįžūlėję vilkai kartais pasirodo net miestelio pakraštyje, nes ir čia jaučiasi visiškai saugūs.“
Lengvai įveikia užtvaras
Pievos, kuriose ganėsi avys, buvo aptvertos maždaug pusantro metro aukščio tvora, įjungtas vadinamasis elektrinis piemuo, tačiau tokios apsaugos priemonės vilkų neišgąsdino.
„Jie tiesiog peršoka tvorą ir tuomet puola avis. Pastebėjau – visada renkasi pačias gražiausias“, – tikino G.Depetris.
Dažniausiai gyvuliai nukenčia antroje vasaros pusėje ir rudens pradžioje, kai plėšrūnai moko medžioti jauniklius.
Bendrovės savininkas turi avims skirtus tvartus, tačiau kiekvieną dieną dukart vaikyti gyvulius po 3–4 kilometrus būtų sunkiai įveikiama užduotis, tektų pasamdyti daugiau darbuotojų.
G.Depetris tikino smarkiai nusivylęs ir gyvulių draudimu, todėl neapdraustos buvo ir šiemet papjautos avys: „Draudimas praverčia tiktai patyrus labai didelių nuostolių.
Kitu atveju tai daryti neapsimoka dėl franšizės ir kitų sutartyje numatytų sąlygų.“
Galėtų saugoti medžiotojai?
Varėnos rajone šiais metais jau užregistruoti devyni atvejai, kai vilkai užpuolė gyvulius, o patirti nuostoliai – jau dabar dvigubai didesni negu per visus 2015 metus.
Praėjusiais metais vilkų padarytai žalai kompensuoti valstybė skyrė 113 tūkstančių eurų.
Avių augintojai tikina, kad gaunamų išmokų nepakanka, jeigu plėšrūnų taikiniu tampa brangūs veisliniai gyvuliai.
Žemės ūkio ministerija neseniai kiek pakeitė nuostolių skaičiavimo metodiką – už veislinius gyvulius atlyginama pagal jų įsigijimo dokumentuose nurodytą kainą. G.Depetris tikino, kad tai – ne išeitis. Jis jauniklius Airijoje pirko po 220 eurų, o suaugusi avis kainuoja 300–350 eurų.
Kaip apsisaugoti nuo vilkų daromos žalos?
Bendrovės „Best Company“ savininkas G.Depetris mano, kad paprasčiausias būdas sumažinti nuostolius – sumažinti ir vilkų skaičių: „Jeigu toks sprendimas netinka, valstybė galėtų samdyti medžiotojus, kad jie naktimis saugotų ūkininkų avis.“
Gali būti leidžiama medžioti anksčiau
Linas Jonauskas
Aplinkos viceministras
„Vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15-ąją, tačiau medžioklės licencijos gali būti išduotos ir anksčiau, jeigu jie daro didelę žalą naminiams gyvuliams.
Dėl tokių licencijų jau kreipėsi Vilkaviškio, Lazdijų ir Anykščių rajonų savivaldybės.
Šie metai dėl vilkų išpuolių skaičiaus nėra išskirtiniai. Naminiai gyvūnai yra lengviausias jų grobis, o ūkininkai turbūt nesitiki tokių atakų ir laiku nepasirūpina tinkamomis apsaugos priemonėmis – reikėtų įrengti aptvarus, naktimis gyvulius suginti į tvartus.
Kasmet šalyje leidžiama sumedžioti vis daugiau vilkų. 2013 metais buvo išduota 21, 2014 metais – 33, o praėjusiais metais – 60 licencijų.
Tikėtina, kad šiemet skaičius bus panašus į praėjusių metų. Ūkininkai skundžiasi, kad Žemės ūkio ministerijos numatytų kompensacijų neužtenka nuostoliams, patirtiems dėl vilkų papjautų veislinių gyvulių, padengti.
Aplinkos ministerija tikrai neprieštarautų, kad nuostolių skaičiavimo sistema būtų palankesnė žemdirbiams.“
Plėšrūnai grobį rado prie sodybos
* Vilkų atakomis skundžiasi ir kitų Lietuvos vietovių ūkininkai. Štai praėjusią savaitę Šilalės rajone, Didkiemyje, gyvenantis Vincas Petrošius neteko aštuonių mėnesių veršio. Jį vilkai papjovė prie pat sodybos.
* Laimė, didelio gyvulio vilkas nesugebėjo nutempti į mišką, nuėdė tik užpakalinę dalį – liko veterinariniai numeriai. Antraip kompensacijos – 220 eurų – ūkininkas nebūtų gavęs.
* Šiemet Šilalės rajone tai jau penktas atvejis, kai vilkai papjauna gyvulius. Pernai vilkai čia papjovė 26 avis ir 56 galvijus.
292
Tiek vilkų Lietuvos miškuose suskaičiuota per naujausią apskaitą.
