Žaibo nuskeltos dalys – ranka ir vėliavos dalis sutrupėjo ir nukrito ant žemės. O metalinis strypas, sutvirtinęs vėliavą, liko apsilydęs nuo stiprios žaibo iškrovos.
„Man paskambino bažnyčios zakristijonas ir pasakė apie žaibo smūgį į paminklą. Jis pasidžiaugė, kad gamtos stichija nepataikė į bažnyčią, esančią maždaug už 100 metrų nuo šios memorialinės vietos. Dar arčiau paminklo stovi namas, kuriame yra įkurti socialiniai būstai. Galima sakyti, kad skulptūra išgelbėjo šiuos du statinius“, – kalbėjo Obelių seniūnas Eugenijus Narkūnas.
Jis sakė, kad trenksmą po žaibo smūgio girdėjo daugelis miestelio gyventojų. Kai kuriems išėjo iš rikiuotės elektros prietaisai. Žmonės pasakojo, kad tąsyk žaibas trenkė du kartus. Vienas kirtis teko skulptūrai, o kitas ežerui. „Klausiau žmonių, ar nebėgo prie ežero ieškoti iškrovos paliestų žuvų“, – juokėsi seniūnijos vadovas.
Jis pridūrė, kad apie žaibo suskaldytą paminklą iš karto informavo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorių. „Jei tas įvykis būtų ne dieną, o naktį, tai iš po nakties atrodytų, kad čia žmonių vandalizmo aktas. Galėtų kilti nereikalingų aistrų“, – mano E.Narkūnas.
Jis negalėjo atsakyti, ar paminklas bus remontuojamas. Seniūno žiniomis, tokių betoninių paminklų tarybiniams kariams išvaduotojams Lietuvoje buvo pastatyta nemažai. Pagal tą pačią formą išlietos kario statulos buvo kelių dydžių. Nedideliuose miesteliuose stovėjo mažesnės. Obelių paminklas kariams nuo pagrindo iki vėliavos smaigalio siekė maždaug 5 metrus.
