Į absurdo spektakliu virtusią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo J.Miliaus vertimo iš posto istoriją šalies vadovė įsikišo ne kartą.
Pirmąsyk dar iš olimpinio Rio paskelbė, jog nešvarių koldūnų slėpimu teisėsaugos įtariamas J.Milius turėjo seniai atsistatydinti. Po to nusitaikė į Vyriausybę, pareiškusi, kad jai užteks ryžto priimti reikiamus sprendimus.
Dar vieną viešųjų ryšių žaidimą žaidusiai D.Grybauskaitei nerūpėjo, kad Vyriausybė pagal galiojančius įstatymus negali taip paprastai nukirsdinti J.Miliaus, kuris jaučiasi nekaltas, atostogauja ir „savo noru“ nesitraukia.
Desperatiškai iš padėties besisukantis ministrų kabinetas pagaliau sumanė Vytautui Didžiajam prilygstantį karinį manevrą – pareikalavo, kad J.Milius pateiktų savo veiklos ataskaitą. Kai jis ją pateiks, Vyriausybė jai nepritars ir bus padėtas taškas.
Regis, visur tvarka: ir prezidentė vėl įspyrė valdantiesiems, ir Vyriausybė pagaliau sugalvojo, kaip įgyvendinti skaidrumo principus.
Bet štai D.Grybauskaitė pranešė teiksianti Seimui įstatymų pataisas, kuriose numatoma, jog tokie direktoriai kaip J.Milius gali būti nušalinti nuo pareigų neapibrėžtam terminui, jei sulaukia teisėsaugos įtarimų.
Prezidentės patarėjai paaiškino, kad taip lopomos teisinės spragos, kurios šiuo metu neleidžia iškart nušalinti įtariamų vadovų nuo pareigų, o ką jau kalbėti apie jų išmetimą iš darbo.
Kitaip tariant, D.Grybauskaitė tarsi ir pripažino, kad nukirsdinti J.Miliaus be niekur nieko Vyriausybė negali.
Tai kam tie ankstesni grūmojimai? Į šį klausimą galima neatsakyti, nes jis retorinis.
