Politike, ar kruštum kiaulę?

Pensijos padidės trečdaliu, kad senjorai gyventų oriai ir saugiai! Ramūnai, tau sekasi. Radai tobulą sakinį ne kokiame E.Canetti romane, o vienos partijos rinkimų plakate. Kodėl gi minėtas sakinys tobulas? Mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Tokį galėjai aptikti prieš dvidešimt metų, aptinki ir prieš artėjančius rinkimus.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Aug 30, 2016, 6:58 AM, atnaujinta May 14, 2017, 1:50 PM

Sutikite, sunku nuolat darant tą patį tikėtis permainų ir proveržio. Dar Albertas Einsteinas yra sakęs, kad kartoti tuos pačius tyrimus ir tikėtis skirtingų rezultatų yra beprasmiška ir kvaila. Tačiau politika tuo ir skiriasi nuo mokslo, kad visomis išgalėmis spinduliuoja beprasmybę ir kvailybę. Ypač prieš rinkimus.

Antroji priežastis – orumo ir saugumo kaina, kurią tarp eilučių paslėpė besireklamuojanti partija. Kokia ji? Jei pripažįstame, kad pensininkai dabar gyvena neoriai ir nesaugiai, tą kainą galime sieti su išganinguoju trečdaliu.

Vidutinė pensija šiuo metu – 266 eurai. Vadinasi, saugumas ir orumas kainuoja beveik 89 eurus. 44,5 euro kainuoja saugumas, lygiai tiek pat orumas. Jei kuriam senjorui svarbesnis orumas, jo kainą saugumo sąskaita jis gali pasididinti. Arba atvirkščiai. Tačiau viena aišku – likę 266 eurai, jeigu viskas klostysis, kaip numato besireklamuojanti partija, bus skirti maistui. Gal tiek ir kainuoja žmogaus gyvybė?

Yra ir trečioji priežastis. Minėtas sakinys – vienas puikiausių vadinamosios parodomuchos pavyzdžių. O šiais laikais klestinti parodomucha pamažu ima užknisti, nesvarbu, su kuo ji susijusi – su holokausto aukų apraudojimu, su senjorų orumu ar su šlapimo skystumo rytine mintimi feisbuke.

Parodomucha užknisa labiausiai dėl to, kad beveik neturi su tiesa susijusio prasmingo turinio ir bent šiek tiek prasilavinusiam žmogui skamba kaip visiškas melas arba geriausiu atveju – kaip banalybė. Čia kaip mokykloje: tie, kurie iš pirmo karto supranta Pitagoro teoremą, turi dar ilgai kentėti beprasmybę ir kvailybę, kol visi mažiau imlūs mokiniai suvokia, kad stataus trikampio statinių kvadratų suma yra lygi įžambinės kvadratui. Prieš tai, aišku, pagaliau išsiaiškinę, kas tas statinis, kas ta įžambinė ir kas tas kvadratas, bet, žinoma, tris kartus tai spėję užmiršti.

Bet artimiausiu metu jos, parodomuchos, tikrai neišvengsime.

Iki pat spalio 9-osios, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dienos, iš visų ekranų liesis vien tobuli sakiniai – prieš dvidešimt metų jau skambėję klausimai ir po dvidešimties metų aidintys atsakymai. Jei laimėtumėte rinkimus, ar padidintumėte pensijas? Taip, penktadaliu, trečdaliu, dviem ketvirtadaliais. Ar sustabdytumėte emigraciją? Taip, du, tris, penkis kartus. Ar sumažintumėte maisto kainas? Taip, mažiausiai perpus. Ar pastatytumėte nacionalinį stadioną? Taip, Tadž Mahalo formos. Ar dulkintumėte kiaulę? Taip...

Stop, Ramūnai. Štai čia ir prasideda tai, kas yra ne visai gyvenimas. Tiksliau, tai, kas arčiau meno, kas arčiau metaforos, kas arčiau tiesos. Paskutinis klausimas nuskambėjo ne tik drastiškai, bet ir vulgariai, ar ne? Bet tik todėl, kad nežinote konteksto, o konteksto nežinojimas neatleidžia nuo teksto. Bent jau aš nelįsčiau į politiką, prieš tai sau neatsakęs į šį kreivą klausimą.

Papasakosiu kontekstą. Anądien pažiūrėjau tokio serialo „Juodasis veidrodis“ pirmąją seriją. Apie ką tas serialas? Apie visuomenę, kurioje skaitmeninė erdvė ir socialiniai tinklai kreipia tikrovę sava linkme. O apie ką toji serija? Apie ministrą pirmininką, kurį naktį pažadina skambutis.

Premjeras sužino, kad pagrobta princesė Siuzana, kurią itin myli visa šalis. Pagrobėjas pareikalauja ne išpirkos ir ne kokių nors įstatymų pakeitimų, o to, kad ministras pirmininkas viešai, transliuojant visoms televizijoms, „paimtų“ kiaulę. Ką pasirinkti – princesės gyvybę ar žmogiškąją savigarbą? Premjeras nebūtų politikas, jei spaudžiamas visuomenės ir partijos galiausiai nepasakytų „taip“.

Įdomiausia, kad kai jis tai darys prieš televizijos kameras, princesė laisva vaikštinės miesto gatvėmis, o pagrobėjas bus savanoriškai pasirinkęs kilpą. „Tai geriausias XXI amžiaus meno kūrinys“ – parašys vienas kritikas apie nusižudžiusio menininko provokaciją.

Tad kandidate, ar?..

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.