Posėdžio metu bus sprendžiama, ar V.Antonovo ieškinį prieš kitą šalį apskritai gali nagrinėti Rusijos teisėsauga. Be to, ar Lietuva galės pasinaudoti „valstybės imunitetu“ šiame ginče. Spalio 24 dieną vykusiuose klausymuose buvo pareikštas reikalavimas, kad byla būtų nagrinėjama tarptautiniame teisme.
Tačiau V.Antonovo advokatas Sergejus Mirzojevas įsitikinęs, esą byla gali būti nagrinėjama ir Maskvos Arbitražo teisme.
„V.Antonovo ieškinys – fizinio, ne juridinio asmens ieškinys, taip pat – ne investuotojo. Į Rusijos teismą buvo kreiptasi todėl, kad šioje šalyje yra Lietuvos atstovybė – ambasada. Be to, V.Antonovas patyrė žalą kaip fizinis asmuo, be kita ko, ir Rusijoje. Mat „Snoro“ bankas finansavo čia vykdomus projektus ir turi čia nuosavybės.
Galiausiai Lietuvos Respublika supriešina tarptautines ir Rusijos teisės normas. Jos neprieštarauja viena kitai. Tik pats V.Antonovas gali pasirinkti, į kurį teismą kreiptis“, – tvirtino S.Mirzojevas.
Pasak jo, 2011 metais nacionalizuojant banką „Snoras“ buvo patirta maždaug 2,5 milijardo eurų nuostolių. V.Antonovui priklausė 68,1 proc. banko akcijų.
Maža to, V.Antonovo advokato teigimu, jam nebuvo suteikta galimybė įrodyti, kad nacionalizavimo procedūra atlikta pažeidžiant įstatymus.
Teisingumo ministerija rugpjūčio 12 dieną gavo 557 mln. eurų vertės V.Antonovo ieškinį prieš Lietuvą. Buvęs banko akcininkas Maskvos arbitražo teisme reikalauja iš Lietuvos 40,1 mlrd. rublių: 20,2 mlrd. rublių (281 mln. eurų) už patirtą turtinę žalą bei 19,9 mlrd. rublių (277 mln. eurų) – už žalą verslo reputacijai.
Kitas buvęs „Snoro“ akcininkas Raimondas Baranauskas prieš rugsėjį laikraščiui „Lietuvos rytas“ sakė, kad žada sekti V.Antonovo pavyzdžiu ir bylinėtis su Lietuva dėl kompensacijos už banko nacionalizavimą.
Didžiosios Britanijos teismai pernai nusprendė tuo metu Londone gyvenusius V.Antonovą ir R.Baranauską išduoti Lietuvai, tačiau pastarieji iš šios valstybės dingo ir dabar slapstosi Rusijoje.
