Atvykus į sklypą kilo konfliktas
Politiko kaimynas spėjo, kad Seimo narys galimai savavališkai ir neteisėtai yra pastatęs užkardą: „Mes, kaip vieni iš kaimynų, nebuvome apie tai informuoti, todėl su tuo nesutinkame ir abejojame tos užkardos legalumu. Šalia Seimo nario sklypo yra apsauginė miškų zona, kurią jis yra aptvėręs tvora, o kadangi šalia tvoros yra vandens telkinys – upelis, atstumas tarp tvoros ir vandens telkinio galimai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų“, – laiške svarstė jis.
J.Čirko patikino, kad pirmasis konfliktas kilo dar tada, kai jis norėjo sutvarkyti savo sklypą: „Atvykome apžiūrėti savo sklypo. Sklypas yra žemės ūkio paskirties, tad mes, kaip šio sklypo savininkai, esame atsakingi, kad žemė nebūtų apleista. Atvykę ir pamatę mūsų sklype augančius medžius, pradėjome juos pjauti ir tvarkyti teritoriją. Netrukus prie mūsų priėjo pats Seimo narys su kitais gretimų namų, kurie ribojasi su mūsų sklypu, gyventojais, trukdė darbui, įžeidinėjo.“
Anot pašnekovo, jo sklypas ribojasi su Seimo nario ir dar dviem sklypais. „Iš visų trijų kaimyninių sklypų savininkų per kitus asmenis buvo daromas didelis spaudimas pasirašyti su jais tam tikro žemės sklypo ploto panaudos sutartį. Nesutikome, nes manome, kad tai yra nelegalu ir pažeidžia mūsų interesus“, – teigė pašnekovas. Vėliau esą reikalai negerėjo: „Praėjus porai metų po aprašyto konflikto nuvykę į savo sklypą radome dar labiau išplėstus medžiais apsodintus plotus, sumestas šiukšles. Dėl to bandėme telefonu susisiekti su R.J.Dagiu, o nepavykus to padaryti kreipėmės į jį elektroniniu paštu prašydami sutvarkyti teritoriją ir iškirsti neteisėtai pasodintus medžius. R.J.Dagys į mūsų kreipimąsi nereagavo.“
Lankantis sklype kaimyno akį patraukė ir dalis aptverto miškelio: „Nesvarbu, kad ir man medžiai patinka, bet neturiu teisės apsitverti juos sau. Tie medžiai yra parkas, ten žmonės turi teisę vaikščioti, o čia imta ir užtverta“, – kalbėjo jis. Politiko kaimynas tikino, kad šitos situacijos iki Seimo rinkimų pabaigos į viešumą nekėlė nenorėdamas pakenkti R.J.Dagio kandidatūrai.
D.J. Dagys: „Namas kol kas banko“
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su pačiu R.J.Dagiu, šis tikino, kad tvoras tvėrė bendrija, už užtvaro pastatymą taip pat atsakinga bendrija. „Dėl minimo kelio iki šiol aiškinasi Žemėtvarkos tarnyba. Tai mano sūnaus sklypas ir namas, kuriame kartu su juo gyvename. Žemė palei tvorą, šeši metrai – valstybinė žemė, o ne kaimynų sklypas. Buvo prašyta išspręsti šį klausimą, nes jis kabo ore“, – sakė politikas ir patikino į kaimyno sklypą nesikėsinantis.
„Manau, kad prasidėjo kova dėl žemių. Mums visko užtenka, tik turi būti išspręstas nenaudojamos valstybinės žemės klausimas. Ji apleista, o jei niekas netvarkoma, tai ir mūsų sklypo tvoros nuvirs“, – sakė R.J.Dagys.
Vėliau dar kartą pats paskambinęs į redakciją R.J. Dagys papildė savo komentarą faktu, kad kol kas nuosavybė dar priklauso bankui, mat įgyta paskolos lėšomis.
Bendrijos pirmininkas pažeidimų neįžvelgia
Gyvenamųjų namų ir butų bendrijos „Gulbinų namai“ pirmininkas Vaidas Krencius teigė, kad nei aptvertos miško teritorijos, nei užtvaro pastatymas nepažeidžia galiojančių įstatymų. „Miškas priklauso bendrijaik, ir visa bendruomenė gali juo naudotis. Tai bendra teritorija, o visa, kas aptverta, – individuali teritorija“, – sakė V.Krencius. Užtvaras, anot pašnekovo, stovi teisėtai, mat taip siekta sutramdyti per mišką automobiliais važinėti sumąsčiusius prašalaičius. „Ten nebuvo jokio kelio, bet gyventojai pastebėjo, kad bandoma važinėti automobiliais, ir ėmėsi priemonių“, – tvirtino bendrijos pirmininkas.
