Vienas esminių punktų – mokesčių skaičiavimo tvarka. Pagal planą į gyventojų pajamų mokestį (GPM) turėtų būti įtrauktos ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos bei dalis socialinio draudimo mokesčių. Likę pinigai turėtų būti nuskaičiuoti pensijų draudimo mokesčio (PDM) pavidalu.
Siūloma, kad šie mokesčiai nuo atlyginimo bus skaičiuojami automatiškai, neskirstant į mokamus darbdavio ir darbuotojo. Tai nėra prasta idėja, nes žmogui (ypač jei mokesčius jis turės susimokėti pats) bus aišku, kiek kas mėnesį jis atseikėja valstybei ar „Sodrai“.
Tačiau kol kas nėra žinomi tarifai. „Valstiečių“ lyderiai yra užsiminę, kad naujasis GPM tarifas vietoj dabartinių 15 proc. sieks 29 proc., o PDM – 9 proc.
Atsižvelgiant į tai, kad dabar didelę dalį už darbuotoją sumoka darbdavys, naujieji tarifai gal netgi bus palankesni: juk dabar iš viso nuskaičiuojami 42 procentai, o ateityje būtų 39 proc. Beje, ir buvo žadama, kad pertvarkius mokesčius darbuotojų algos išaugs mažiausiai 38 eurais per mėnesį.
Bet „valstiečių“ vadovas R.Karbauskis ne sykį yra užsiminęs, kad uždirbantys per 1000 eurų mokės 4 proc. didesnį GPM nei kiti.
Akivaizdu, kad naujoji valdžia linksta prie progresinių mokesčių. Vyriausybės programos apmatuose tvirtinama, kad jie gali būti įvesti tik ilgainiui – kai tam bus palanki visuomenės nuomonė.
Keistokas siūlymas ir įvesti keturių pakopų pensijų sistemą. Dalis pinigų būtų skiriama iš biudžeto, dalis – iš „Sodros“, kaip yra šiuo metu. O dabartines antrąją ir trečiąją pakopas ketinama sujungti ir padaryti privačią kaupiamąją pensiją, kuriai žmogus atidėtų pats. Valstybė už tai pritaikytų papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį.
Negana to, prisimintas ir amerikiečių modelis – profesinė kaupiamoji pensija. Įmokas mokėtų tiek darbdavys, tiek darbuotojas, joms nebūtų taikomi GMP ir pelno mokesčiai. Tai galima daryti ir dabar, bet mažai kas tuo naudojasi. Tad ar naujovė prigis, jei bus brukama prievarta?
Užtat dabartiniai pensininkai netruks prakusti – jau nuo kitų metų vidurio senatvės pensiją ketinama padidinti vidutiniškai 40 eurų ir baigti pensijų kompensavimą.
Kaip privalumą galima įvertinti planą riboti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų taikymą, nes jos dažniausiai tik iškraipo rinką. Neaišku, ar liks mažesnis 9 proc. PVM tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai.
Bet ūkininkai lengvatomis mėgausis ir toliau. Šiuo metu jie susimoka pagal 5 proc. GPM tarifą, ir tai tik tuo atveju, jei yra PVM mokėtojai. Apie tai, kad ši žmonių grupė būtų prilyginta didžiajai visuomenės daliai, net neužsiminta. Kitaip žemdirbiai „valstiečius“ su šakėmis iš Seimo išvarytų.
Todėl nėra ko stebėtis, kad žemės ūkiui žadama šviesi ateitis: vienodos su ES senbuvių žemdirbiais išmokos, teisinės priemonės, kad ūkininkai gautų deramą kainą už gaminamą produkciją.
O jei jos kainos nepadengia gamybos sąnaudų, ketinama reguliuoti rinką, kad žemdirbiams būtų garantuotos bent minimalios pajamos.
Programos projekte jau neliko raginimų žūtbūt įsteigti valstybinius banką ar vaistinių tinklą. Užsimenama tik apie tokias galimybes. Bet svaigalų prekybos tinklas, kurį valdytų valstybė, paminėtas. Kaip ir užmojai didinti akcizus alkoholiui, tabakui.
Energetikos fronte iš esmės numatoma tęsti pradėtus darbus, transporto sektoriuje – irgi. Bet apie vadinamąją ketvirtąją pramonės revoliuciją, grįstą išmaniosiomis technologijomis, – nė užuominos. Nors Lietuvos pramonininkų konfederacija būtent šį aspektą išskyrė kaip vieną svarbiausių.
Galima drąsiai spėti, kad verslo balsas Vyriausybėje bus menkiau girdimas nei iki šiol. Akivaizdus pavyzdys – Darbo kodeksas ir socialinis modelis.
R.Karbauskis jau ne kartą sakė, kad šie dokumentai bus taisomi, o jų galiojimas atidėtas.
Pramonininkams tai kelia didžiulį nerimą. Ir ne tik jiems. Net tarptautinė agentūra „Fitch“ paskelbė, kad šie struktūrines reformas numatantys dokumentai padės Lietuvai išsaugoti palankų ilgalaikį skolinimosi reitingą, jei įsigalios nuo kitų metų pradžios.
Keistai skamba programos projekte numatytas ketinimas ES lygiu įtvirtinti tvarką, kad jei vienos Bendrijos šalies pilietis dirba kitoje valstybėje, ši su pirmąja dalytųsi ir GPM, ir socialinio draudimo įmokomis. Neva taip būtų mėginama kurti Europos socialinę sąjungą.
Tik ar sutiks dešimtmetį ar ilgiau, tarkime, Airijoje besidarbuojantis Lietuvos pilietis, kad dalis jo įmokų keliautų į tėvynę? Juk tuomet jo lauktų ir lietuviškos išmokos – pavyzdžiui, keliskart už airišką mažesnė pensija.
Negi taip ketinama kovoti su emigracija, kaip skelbė naujoji valdančioji dauguma?
Greičiau priešingai – tokios perspektyvos tik paskatintų lietuvius prašyti kitų šalių pilietybės.
Išvis dauguma Vyriausybės programos punktų yra pernelyg abstraktūs, o juos paaiškinti mėginantys politikai neretai patys prieštarauja vienas kitam. Aišku tik viena – valstybės įtaka žmonių gyvenimui bus gerokai pastebimesnė.
