Veiksmas vyksta 2012 metais Marijampolės pataisos namuose. Į patalpą įvedamas vienas kalinys (visų dalyvių pavardės redakcijai žinomos).
Jam pristatomi kambaryje esantys pareigūnai – prokurorė ir tyrėjas. Pokalbis filmuojamas ir įrašinėjamas slapta kamera, nors kaliniui pasakyta, kad to nebus daroma.
Tyrėjas teiraujasi, ar kalinys galėtų ką nors pasakyti apie 2000 metų balandžio 15 dieną įvykdytą Sigito Jašinsko nužudymą jo paties namuose V.Krėvės gatvėje Kaune.
Primenama, kad yra ieškomas šiuo metu dingęs „toks Eduardas Kudriašovas“, galimai įvykdęs šį nusikaltimą.
Iš kalinio atsakymo aiškėja, kad jis negali nieko pasakyti apie tą asmenį, jie nebuvę pažįstami.
Bet tyrėjo tai neatšaldo. Vaizdo įraše puikiai girdėti ir matyti, kaip jis įkalbinėja kalinį sukurpti parodymus.
Suderėta dėl atlygio
– Norėsi duoti parodymus, jei ką? Mes dabar pasikalbėsime, neprotokoluojame, tu iškeli savo sąlygas, mes tada tave apklausiame.
Jei tavo parodymai mums tinka, atsivežame prokurorę su byla arba etapuojame tave į Kauną.
O geriausia – čia atvažiuosime, surašysime.
Kas ten buvo? Dabar apie visą nusikaltimą papasakok, – ragina pareigūnas iš pradžių prisiminti nusikaltimą, apie kurį kalinys ką tik sužinojo.
– Na, sėdi žmogus, jį muša – dėl dviračio, ateina Eduardas.
Nei vienas, nei kitas nepažįsta vienas kito, aš nueinu ir išeina tokia nesąmonė. Jo žmona sako: „Užmuštas.“ Kaip? – nerišliai bando pasakoti kalinys.
Toks pasakojimas tyrėjo nedžiugina. Žūtbūt reikia žudiko, nes nuo nusikaltimo praėjo jau 12 metų, o be jo bylos baigti nepavyksta.
– Ko tu nori už tai, kad suteiksi informacijos? Tu liudytoju sutinki būti? – eina prie reikalo tyrėjas.
– Nežinau.
– O slaptuoju liudytoju?
– Kas man iš to, aš nežinau...
– Palauk, praėjo daug laiko. Mes iš kitur galėjome iškasti tą žmogų, kuris mušė. Žmona, kaimynai kažkokie galėjo matyti, tiesa? – nurodo kelią būsimam skundikui tyrėjas.
– Nežinau, bet kažkas žinojo, kad jie trise buvo. Sigitą girtą užmušė. Pas mus konfliktas iškilo dėl to, kad jis 2500 litų man skolingas.
– Nori arbatos, ko nori? – rūpestingai klausia tyrėjas ir kažkas įsako – duokit žmogui cigarečių. – Tai tu sutinki šioje byloje būti slaptuoju liudytoju? Toks yra variantas. Jei sutinki, mes tokių pablaškių (malonių. – Red.) tau padarysim. Ko tu nori? Turi kokią sąskaitą?
– Taip.
– Į ją galime pervesti? Na, 100, 200 litų, tiek galime.
– O koks man tikslas? Jei aš tą žmogų nurodau, kas man iš to?
– Kiek tau likę sėdėti?
– Pusantrų metų. Nuobaudų buvo. Man buvo už tylėjimą prižadėti aukso kalnai, tai aš ir tylėjau kaip asilas.
– Aš tau nieko nenoriu žadėti. Aš tau sakau – proto ribose, 100, 200 litų. Jūs sėdite, gyventi geriau norite?
– Taip. Aš galiu pasakyti, kokia mašina jis laisvėje važinėjo. Aš savo sąlygą keliu.
– Kiek tau į sąskaitą galima pervest?
– Daug man galima pervest. Vadinasi, aš kitą trečiadienį ateinu į parduotuvę, o mano sąskaitoje – 200 litų, taip? Bet tu man gali grynaisiais duoti.
– Mes negalime, – pasigirsta prokurorės balsas.
– Klausyk, esmė tokia – tu sutinki dėl tokio varianto? – lenkia toliau tyrėjas.
– Sutikčiau.
– Oficialiu liudytoju nenorėsi?
– Ne, gyventi reikia kažkaip.
– Antradienį atvažiuojam, faneros (pinigų. – Red.) atvežam, iš karto tau atiduodam, kažkokį čekį išrašysim, kad matytume, jog pinigai pervesti.
Nes mes turim už pinigus atsiskaityti. Tu sutinki būti slaptu liudytoju?
– Taip, jei viskas bus gerai dėl mano sąskaitos, aš sutinku. Bet jei nieko nebus... Dabar ten apskritai nulis.
– Na, stolniką (šimtą. – Red.) tikrai galiu. O dėl kitko, žinai, mes taip pat valdžią turime, – derasi tyrėjas. – Man reikia, kad ant popieriaus viskas būtų.
Aš tau viską ant balto popieriaus lapo surašau – kas dėl ko. Vienu žodžiu, mes kitą savaitę atvažiuojame.
Atsivešime, kaip tarėmės. Pasakei, ir viskas.
Blondinė prokurorė, kuri turi palaikyti kaltinimą, tuo metu apžiūrinėja savo nagus.
Visi patenkinti – jau kitą savaitę prieš 12 metų įvykdytas nusikaltimas bus atskleistas, byloje atsidurs ir žudiko pavardė – E.Kudriašovas.
Atlygis – ir kontrabanda
Kauniečio S.Jašinsko žudiką tokiu būdu „radę“ tyrėjas ir prokurorė atsilygino staiga atsiradusiam „slaptajam liudytojui“ ne tik 100 litų.
Čia pat, Marijampolės pataisos namuose, jam buvo nupirktas ir blokas cigarečių. Ne, ne iš kolonijos parduotuvės, nes čia brangu.
O iš tokio veikėjo Ararato, kuris su kolonijos pareigūnų žinia atneša čia pigiai parduoti konfiskuotų kontrabandinių cigarečių.
– Tu nueik pas Renatą (matyt, kolonijos pareigūną. – Red.) ir paklausk, kur tų kontrabandinių gauti, išeis pigiau ir daugiau, – vaizdo diske girdėti tyrėjo paliepimas.
Juostoje nufilmuota, kaip pareigūnai, privalantys kovoti su tokiu nusikaltimu, daromu kolonijoje, išeina pro duris į kitą patalpą teirautis, kada atvyksta tas Araratas ir kaip jam paskambinti.
Paaiškėja, kad jis kontrabandinių cigarečių pakelį parduoda po vieną litą. Taip valstybė sutaupys pirkdama konfiskuotas cigaretes „slaptajam liudytojui“ ne kur nors turguje, o pačiuose pataisos namuose!
Pareigūnai nesunaikino disko
Skaitytojams turbūt neaišku, kaip žurnalistė galėjo išklausyti ir matyti pareigūnų slapta padarytą vaizdo įrašą apie slaptąjį liudytoją, kuris įkalbinėjamas įvardyti žudiku E.Kudriašovą, kurio kalinys teigė net nepažinojęs.
Už tokį įrašą reikėtų padėkoti patiems pareigūnams, kurie tiesiog apsižioplino.
Vaizdo ir garso diskas buvo įdėtas į kalėti pusdevintų metų už nužudymą 2013-aisiais nuteisto E.Kudriašovo bylą.
Kadangi nuosprendis jau įsiteisėjęs, bylą iš archyvo gali pasiimti žurnalistai ir paskaityti, peržiūrėti ten paliktą įrašą.
Pareigūnams nešovė į galvą mintis byloje palikti tik slaptojo liudytojo liudijimą, o ištrinti tą dalį, kurioje jis pareigūnų įkalbinėjamas už atlygį meluoti.
Pasirašė ant tuščių lapų
Įkalbėtas ir papirktas už 100 litų bei kontrabandinių cigarečių bloką tapti slaptuoju liudytoju Liepa ir S.Jašinsko žudiku nurodyti E.Kudriašovą kalinys taip ir padarė.
Byloje yra jo teigimas, kad pasirašė ant tuščių lapų. Taip byloje atsirado „nepaneigiami“ kaltinimai E.Kudriašovui. Esą jis liudytojui po kelių dienų pats prisipažino nužudęs ir paprašė paslėpti jo kruvinus rūbus.
Kad būtų įtikinamiau, būtų buvę logiška bent pareikalauti, jog „liudytojas“ parodytų tą vietą, kur tie kruvini rūbai buvo paslėpti, nors po 12 metų, aišku, nieko neberasi.
Logiška būtų ir paklausti, kodėl žudikas pats negalėjo paslėpti savo kruvinų rūbų, o patikėjo tai padaryti nepažįstamam arba vos pažįstamam asmeniui?
Bet pareigūnams tokių klausimų nekilo, bent jie to neužfiksavo byloje. O kam? Juk jie jau turi patikimą „slaptąjį liudytoją“.
Slėpė rūbus būdamas už grotų?
Bet ir „liudytojas“, ir pareigūnai vėl susimovė. Pasirodo, tuo metu žudikas E.Kudriašovas, esą po kelių dienų davęs mažai pažįstamam asmeniui paslėpti kruvinus drabužius, jau buvo išvykęs dirbti į Ispaniją.
Antspaudai pase rodė, kad 2000 metų balandžio 17 dieną jis jau buvo kirtęs Lenkijos, o balandžio 18 dieną – Vokietijos sieną. To pareigūnai nežinojo.
Negana to, ir pats „slaptasis liudytojas“ tuo metu, balandžio 20 dieną, buvo laikomas Kauno policijos kameroje ir jokių kruvinų drabužių gauti, juo labiau slėpti negalėjo.
Nuteisė kalėti 15 metų
Nereikia manyti, kad E.Kudriašovas buvo visai nekaltas žmogus, tik rinkęs Ispanijoje braškes.
Ir Lietuvoje, ir Ispanijoje jis buvo pridaręs smulkių nusikaltimų, net nuteistas lygtinai.
Į Ispaniją dirbti jis išvyko keliomis dienomis anksčiau atsižymėjęs bausmę prižiūrinčiam pareigūnui.
Tai prokurorų dabar buvo įvertinta kaip bėgimas. 10 metų pareigūnai E.Kudriašovo net neieškojo.
Jis buvo surastas tik 2012 metais, kai Ispanijoje įkliuvo už smulkius nusikaltimus ir buvo išsiųstas. Esą tik tada Lietuvoje jis sužinojo esąs ir žudikas.
Prokurorai triukšmingai baigė bylą.
2013 metais jis už S.Jašinsko nužudymą buvo nuteistas kalėti 8 metus ir 6 mėnesius.
Šalia kitų įrodymų pagrindiniu argumentu tapo dar 2012 metais pareigūnų diske įrašytas kalinio recidyvisto, tapusio slaptuoju liudytoju Liepa, liudijimas, kad jam prieš 10 metų E.Kudriašovas prisipažinęs žudęs.
Teismams „liudytojas“ tiko
Liepos liudijimas, užfiksuotas juostoje, kurioje matyti ir girdėti, kaip tyrėjai už atlygį įkalbinėja meluoti, nesukėlė jokių abejonių visų lygių teismams.
Negana to, bylos antrojo tomo 61–65 lapuose „slaptasis liudytojas“ teigia, kad parodymus už jį rašė tyrėjai, o jis tik pasirašė ant tuščių lapų.
To paties tomo 98-ajame lape jis teigia, kad išvis nebuvo susitikęs su E.Kudriašovu, jokių kruvinų drabužių negavo ir apie jokį žudymą nekalbėjo. Ir tai teismų nesudomino.
Nuosprendį 2014 metais patvirtino Apeliacinis teismas.
Aukščiausiasis teismas, kuriam advokatai taip pat pateikė diską su galimai nupirktais liudytojo parodymais, taip pat atsisakė atnaujinti bylos tyrimą.
Šiandien ir prokurorė, ir tyrėjas tebedirba savo darbus, o E.Kudriašovas sėdi už grotų.
Lietuvai teks pasiaiškinti
„Lietuvos rytas“ prieš keletą mėnesių rašė, kaip prokurorai „surado“ žudiką, kuris asmeniui, nuteistam kalėti iki gyvos galvos, per kameros išvietės vamzdį prisipažinęs padaręs nusikaltimą, o šis apie tai pranešęs prokurorams.
Ir tokie atvejai teisėsaugos pareigūnų tyrimuose dažni, kai, nesugebėję kvalifikuotai surinkti pakankamai įrodymų, jie nueina lengviausiu keliu – už bloką cigarečių nusiperka „slaptąjį liudytoją“, dažniausiai sėdintį iki gyvos galvos ir ypač trokštantį atlygio.
Lietuvos teisėsauga, ypač vangiai reaguojanti į tai, kai pateikiami įrodymai, kad įslaptinti liudytojai papirkti melavo, jau pakliuvo į tarptautinių organizacijų akiratį.
Tokiais pareigūnų galimai nusikalstamais veiksmais susidomėjo Londone įsikūręs Tarptautinis prigimtinės teisės tribunolas, fiksuojantis, viešinantis ir Tarptautinei teisėjų kolegijai perduodantis persvarstyti bylas, kuriose nuosprendžiai paskelbiami remiantis galimai suklastotais įrodymais.
Balansuojama ant labai plonos ribos
Ramutis Jancevičius
Buvęs Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras
„Slaptųjų liudytojų visada buvo ir bus visame pasaulyje. Man pačiam teko tirti daug bylų, kai su slaptaisiais liudytojais informatoriais susitikdavome pasikalbėti net naktimis.
Jų padedami atskleidėme nemažai nusikaltimų.
Sutinku, kad kartais tie slaptųjų liudytojų parodymai balansuoja ant labai plonos teisėtumo ribos.
Ir tyrėjas privalo pasverti, ar tas liudijimas, padedantis atskleisti nusikaltimą, yra labai svarbus visuomenės interesui. Jei išklausytumėte ir mano pokalbių su banditais įrašus, pasidarytumėte ne visai pagrįstas išvadas.
Nieko keista, jei už informaciją pasiūlomas atlygis. Paprastai visada skelbiama, kad už suteiktą informaciją, padedančią atskleisti nusikaltimą, pranešusiam asmeniui bus sumokėta.
Kartais nereikia ir stebėtis, kad teismas netikėtai griežtą nuosprendį nusikaltusiam asmeniui pakeičia švelnesne bausme.
Šiuo konkrečiu atveju negaliu vertinti, nes nežinau visų aplinkybių. Aš esu senas vilkas, bet nesu Vanga, galinti atspėti.Tai sakau ne gindamas kolegų munduro garbę, bet objektyviai įvertinęs galimą situaciją. Čia linija tarp teisėtumo ir neteisėtų veiksmų gali būti labai plona.
Bet jei žurnalistui pakliūva įrašas, kur nusikaltęs asmuo pareigūnų įkalbinėjamas meluoti, tai žurnalistui yra lobis. Tokioje situacijoje apie teisėtumą nebekalbama.“
Siekiama, kad bylos būtų atnaujintos
– Kas yra Tarptautinis prigimtinės teisės tribunolas? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Linos Černeckytės-Helstein (nuotr.), Prigimtinės teisės tribunolo atstovės Rytų Europoje.
– Nuo 2015 metų Lietuvoje pradėjo veikti Tarptautinis prigimtinės teisės tribunolas (TPTT) – teisėjų, prokurorų ir intelektualų organizacija.
Šios organizacijos veikloje dalyvauja pripažinti teisininkai, nevyriausybinės organizacijos, Jungtinių Tautų komitetas bei Europos Sąjungos komisija. Pagrindinė būstinė yra Londone.
TPTT teikia skundus dėl neteisingai išnagrinėtų bylų ir jose priimtų sprendimų. Tribunolas šią informaciją analizuoja ir viešina.
Tai yra kelias pasiekti teisingumą, išviešinti teisėsaugos pareigūnų neteisėtus veiksmus, nekompetenciją nagrinėjant bylas mūsų šalies ir užsienio šalių visuomenei.
Lietuvoje tai daroma per TPTT atstovybę.
Mums rūpi teisingumo atkūrimas, Lietuvos įvaizdis tarptautinėje erdvėje ir galimybė sudaryti erdvę įvairių institucijų susikalbėjimui su teisybės ieškančiais bylininkais.
– Kaip vyksta TPTT veikla, kaip atrenkamos nagrinėti bylos, nes turbūt laisvės atėmimo bausme nepatenkinti visi nuteistieji?
– Piliečių skundai atrenkami vadovaujantis faktiniais įrodymais bylos medžiagoje ir kiek byla atspindi objektyvią šalies teisėsaugos problemą, kad netaptų asmeninių nuostatų ekspozicionavimu.
– Kokias bylas TPTT nagrinėja Lietuvoje?
– Skundų yra daugybė. Šiuo metu Generalinė prokuratūra informuota ir jai pateikti įrodymai apie Lietuvos pareigūnų galimai padarytas nusikalstamas veikas Česlovo Kuncevičiaus ir Eduardo Kudriašovo bylose, kai pareigūnai neteisėtais būdais liudyti teisme už atlygį priversdavo vadinamuosius slaptuosius liudytojus.
Šios bylos atskleidžia pareigūnų darbo broką, kuris atspindi problemą šalies mastu.
– Kas atsitiktų nustačius, kad pareigūnų veiksmai buvo netinkami?
– Bylos turėtų būti atnaujintos. Tai būtų įrodymas Lietuvos žmonėms, kokiu būdu galima gydyti teisingumo ligas.
Tai Lietuvoje yra naujovė siekiant ką nors realiai pakeisti teisėsaugoje padedant tarptautinei teisininkų ir žurnalistų bendruomenei.
– Tačiau TPTT reikalavimai nėra įsakymas teisėsaugai atnaujinti bylas.
Ar turite kokių nors realių poveikio priemonių?
– Jei nepavyksta to pasiekti Lietuvoje, pereinama prie konkrečių veiksmų, ir ieškinys pateikiamas Tarptautinei teisėjų kolegijai. Jos posėdžiai vyksta šalyje, kurioje nagrinėjama byla, arba netolimoje kaimynystėje.
Lietuvos atveju tai būtų Briuselis arba Londonas. Kolegiją sudaro ne mažiau kaip septyni teisėjai, nes tai atitinka Romos teisės nuostatas. Lietuva savo teisėjo dar nėra paskyrusi.
