Pasidarbavo medžiotojai ir gamta
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje jau nustatytos 266 AKM židinių vietos, virusas patvirtintas 403 kritusiems ar sumedžiotiems šernams.
Visgi medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas teigia, kad absoliuti dauguma naujų AKM atvejų nustatoma ten, kur virusas pasirodė neseniai, – Anykščių, Jonavos, Kėdainių rajonuose. Tačiau ir čia situacija ateityje turėtų stabilizuotis, nes tai rodo pavyzdžiai iš vietovių, kurios su AKM virusu kovoja jau ne pirmus metus.
„Manau, kad ateitis yra normali. Nes jei pažiūrėsime į Alytaus ar Varėnos rajonus, kuriuose AKM buvo užfiksuotas pirmiausiai, tai dabar šernų populiacija ten atsistato, stabilizuojasi ir nei kritusiuose, nei sumedžiotuose šernuose virusas nebeaptinkamas. Medžioklės ir pati gamta viską sutvarkė taip, kad per porą metų liko tie šernai, kurie išgyveno marą, nes neturėjo kontaktų su sergančiais gyvūnais ir tos populiacijos vis dar yra sveikos“, – pasakojo R. Ribačiauskas.
Medžiotojai burbėjo tik iš pradžių
Medžiotojų būrelio „Gamta“ vadovas pripažįsta, kad iš pradžių medžiotojai nebuvo patenkinti sugriežtėjusiais šernų medžioklės reikalavimais, ypač nurodymu šaudyti pateles. Bet ilgainiui paaiškėjo, kad kovojant su AKM plitimu laukinėje gamtoje tai buvo labai efektyvi priemonė.
„Lietuva tuo metu jau buvo pasiekusi lygį, kai medžiotojai išmoko saugoti žvėrių populiacijas, todėl, žinoma, mes šiaušėmės. Aš taip pat sakiau, kad tikrai nešausiu į šernę, kuri vedžioja penkis ar šešis šerniukus“, – prisiminė R. Ribačiauskas.
Tiesa, jis pripažįsta, jog šernų skaičius Lietuvos miškuose buvo smarkiai per didelis, AKM virusas plito sparčiai, todėl galiausiai visi suprato, kad priemonių reikia imtis.
„Kai populiacija yra per didelė, susidaro idealios sąlygos plisti visokioms ligoms. Šernių medžiojimas padarė didžiausią įtaką, kad šernų skaičius taptų normalus ir stabilizuotųsi. Dabar kai kuriose vietovėse šernų yra net mažiau nei rekomenduoja Europos Sąjunga,“ – aiškino medžiotojas.
Reikalavimų griežtai laikosi
R. Ribačiausko teigimu, medžiotojai nedžiūgauja ir dėl papildomos veiklos jiems numatančių Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų, bet sąžiningai jų laikosi, nes supranta, kad pasekmės gali būti liūdnos.
„Truputį nervina, kai tenka ilgai laukti sumedžioto šerno tyrimų rezultatų, bet nieko nepadarysi, jei norime turėti sveikas žvėrių populiacijas. Dedam žvėris į sandarius maišus, gabenam tyrimams, tvarkingai elgiamės su atliekomis. Man nei teko dalyvauti, nei girdėti apie medžioklę, kurioje viso to nebūtų laikomasi“, – teigė patyręs medžiotojas.
Nors AKM atvejų skaičius šernų populiacijoje Lietuvoje vis didėja, netrukus ketinama atšaukti dėl šio viruso paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją, kadangi liga jau trečius metus nesitraukia iš respublikos teritorijos, tad situacija įgavo ilgalaikį pobūdį ir nebėra ekstremali. Veterinariniai sanitariniai reikalavimai medžiotojams ir toliau nesikeis.
Medžiotojai, sumedžioję šernus virusu užkrėstose zonose, kaip ir iki šiol, privalės juos saugoti su teritorinėmis VMVT suderintose vietose, kol bus gauti AKM tyrimų rezultatai.
Sumedžioti šernai į gyvūnų pirminio apdorojimo aikšteles ir toliau bus gabenami sandariose dėžėse, maišuose ir kt., kad būtų išvengiama skysčių nutekėjimo. Išdorojus šernus dorojimo vietos ir įrankiai privalo būti dezinfekuoti, o šernų atliekos sudėtos į gyvūninių atliekų duobes. Be to, medžiotojai turės ir toliau pateikti informaciją VMVT apie rastas šernų gaišenas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad radus šerno gaišeną apie tai reikia informuoti teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas arba paskambinti nemokamu visą parą veikiančiu telefono numeriu 8 800 40403. Šerno gaišenų nereikia liesti ar judinti, mėginti transportuoti. Mėginius paims ir visus darbus, susijusius su saugiu gaišenos sunaikinimu, atliks atvykę specialistai.
