A.Šulnius prisipažino davęs nurodymus slaugytojai slapta paimti D.Gineikaitės kraujo antrą kartą.
Po teismo sprendimo gydytojas buvo nekalbus, bendraudamas su žurnalistais jis neatsakė į klausimą, ar vykdė kitų žmonių nurodymus.
A.Šulnius ir anksčiau nenoriai šnekėjo apie skandalingus įvykius, susijusius su D.Gineikaite. Kai naujienų portalas lrytas.lt pasiteiravo, ar jam skambino Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Kastytis Grigonis ir liepė sukeisti kraujo mėginius, gydytojas išliko paslaptingas: „Pareigūnams pažadėjau nieko nepasakoti.“
Išaiškėjo, jog D.Gineikaitė po avarijos skambino ligoninės direktoriui Gediminui Abeciūnui, o pastarasis susisiekė su K.Grigoniu. Policijos dokumentuose nurodyta, jog direktorius su pavaduotoju tarėsi dėl nurodymų A.Šulniui, kaip nuslėpti D.Gineikaitės girtumą.
2015 metų gruodžio 19 dieną Kaune sukėlusi eismo įvykį D.Gineikaitė įpūtė į alkoholio matuoklį 1,66 promilės (vidutinis girtumo laipsnis). Po skambučio G.Abeciūnui ji nuvyko į Kauno klinikinę ligoninę duoti kraujo blaivumo ištirti, nes nesutiko su alkotesterio rodmenimis.
Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai aptiko du D.Gineikaitės kraujo mėginius: viename buvo alkoholio, o kitame – ne. Po to mėginiai greičiausiai būtų buvę sukeisti: paliktas „nulinis“ mėginys, o tas, kuriame yra promilių, – sunaikintas.
Generalinė prokuratūra iš pradžių iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, bet vėliau nusprendė, jog klastojimo epizodas vertas tik administracinės nuobaudos.
A.Šulnius pripažino padaręs nusižengimą. Pirmąsyk ligoninėje D.Gineikaitės kraujo buvo paimta praėjus daugiau nei trims valandoms nuo avarijos, apie 16 val. 10 min. Tada buvo laikomasi oficialių reikalavimų, užpildytas aktas.
„Toliau tyrimo metu D.Gineikaitė pareiškė, jog ji bijo dėl savo blaivumo, ėmė verkti, isterikuoti, prašyti. Daviau įsakymą Salomėjai paimti kraujo“, – A.Šulnius išklojo apie savo nurodymą slaugei antrą kartą paimti D.Gineikaitės kraujo.
G.Abeciūno administracinė byla Kauno apylinkės teisme dėl melagingų parodymų teikimo buvo svarstoma antradienio rytą, o K.Grigonio byla bus svarstoma trečiadienį. KKL direktorius neigė davęs neteisėtus nurodymus – anot jo, A.Šulnius veikė savarankiškai.
Baudžiamosios bylos dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kurstymo piktnaudžiauti tyrimas vyksta jau 11 mėnesių, įtarimai joje pareikšti D.Gineikaitei, K.Grigoniui ir G.Abeciūnui. Po skandalo D.Gineikaitė buvo atleista iš NŽT vadovo pareigų. Ji sumokėjo administracinę 1,3 tūkst. eurų baudą ir neteko teisės vairuoti transporto priemones pusketvirtų metų.