Ministras pirmininkas teigė, kad ši pertvarka bus ne kosmetinė ar imitacinė, o reali: „Pertvarka skirta ne tam, kad mechaniškai kažką sumažintume ar padidintume, o tam, kad pagaliau turėtume kokybišką aukštąjį mokslą, motyvuotus studentus, prestižinius diplomus, tarptautinį pripažinimą, konkurencingus specialistus darbo rinkoje, orias darbo sąlygas ir tinkamą atlygį dėstytojams.“
Nors S.Skvernelis nusiteikęs optimistiškai, visai kitokiomis nuotaikos gyvena politikų reformų taikinyje atsidūrusios aukštosios mokyklos. Vienų pozicija kategoriška – universitetas turi išlikti ir būti autonomiškas, o kitos tikina, kad yra pasiruošusios eiti į kompromisus ir ieškoti netradicinių sprendimų.
Klaipėdos savivaldybė „priglaustų“ universitetą
Po susitikimo su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas neatviravo apie galimų pokyčių kryptį, tik patikino, kad jis laikysis pozicijos, jog uostamiestyje universitetas privalo likti, bet ne toks, koks yra dabar. Meras teigė, kad studijų kokybė ir programų įvairovė jame turėtų keistis.
Paklaustas, ar Klaipėdos savivaldybė ryžtųsi tapti universiteto steigėja, meras atsakė: „Veikiausiai čia ne olimpinės varžybos, kas pirmas išsakė tokią idėją. Kalbėdami tiek su universiteto atstovybe, tiek politiniame lygmenyje, tokį variantą įvardijome kaip vieną iš sprendimo būdų. Ne vienintelis, bet vienas iš jų.“
Mero teigimu, jei apie savivaldybės ir universitetų sinergiją diskutuojama jau ne viename mieste ir vis plačiau, tai turi prasmės.
„Klaipėdoje turime gerosios praktikos pavyzdžių. Tokių kaip ligoninių tinklas: dvi ligoninės yra pavaldžios Sveikatos apsaugos ministerijai ir dvi – miestui. Šios ligoninės labai konkurencingos ir teikia aukščiausio lygio paslaugas visiškai nepriklausomai nuo jų turimo pavaldumo, vadinasi, miestas geba valdyti ne sau būdingo tinklo struktūras.“
Siūlytų prisidėti ir verslui
Tuo, kad miestas sugebėtų pasirūpinti universitetu, V.Grubliauskas teigė neabejojantis, bet klausimų kyla kitur: „Ar Seimas, numetęs karštą bulvę diskusijoms, ragindamas virti tame pačiame katile ir taip nuspręsti, kas su kuo jungsis ir kaip atsijungs, būtų pasiruošęs tam tikram filosofiniam mentaliteto pokyčiui?
Tokiu atveju, kai tampi vieninteliu steigėju, tai turi prisiimti ne tik džiaugsmus, bet ir atsakomybę bei rūpestį. Neatmesčiau, bent Klaipėdos kontekste, kad universiteto steigėjų ar akcininkų, ar valdytojų korpuse būtų ir verslo – jūrinio verslo, uosto atstovų. Tos sritys, kurios aktualios visam regionui, galėtų suformuoti ir tikslingą akademinį užsakymą.“
Klaipėdos meras patikino, kad galima svarstyti ir skėtinio aukštųjų mokyklų tinklo kūrimą, tačiau akivaizdu, kad lengva nebus: „Jei sprendimų bus ieškoma tame pačiame katile, su tais pačiais ingredientais, tai sprendimas gali būti arba labai labai nelengvas, arba – kotroversiškas arba – labai supriešinantis, arba – visiškai neefektyvus. Neradus naujo kampo, neišbridus iš šio katilo ir neieškant naujų formų – bus sudėtinga. Sprendimų reikia drąsių ir gal net labai originalių“.
V.Grubliauskas akcentavo, kad Europos šalių praktikos, kuomet universitetai turi labai tamprias jungtis su kolegijomis ir sudaro ištisą studijų grandinę, yra sėkmingai pasiteisinusios.
„Anksčiau turėjome nemažą įdirbį bandydami į Klaipėdą pritraukti porą Jungtinės Karalystės universitetų. Partneriai kalbėjo ne apie filialo kūrimą, bet kad kartu su universiteto studijomis veiktų ir žemesnioji profesinių studijų grandis. Jie norėjo ateiti kartu ir kolegija.
Tai racionaliai veikianti sistema. Juk jei profesijos bakalauro studijas tame pačiame mieste vykdo ir universitetas ir kolegija, tai juk koordinavimas neišvengiamas, gal kai kuria studijų programas reiktų palikti tik profesiniam bakalaurui, o apie magistrantūros studijas gali kalbėti tik universitetas“, – apie aukštojo mokslo galimas pertvarkas kalbėjo meras.
Savivaldybės vadovas patikino, tokiu atveju, jei savivaldai tektų rūpintis universitetu, tai nebūtų tik formalusis ar garbės atstovavimas aukštosios mokyklos valdymo struktūrose.
„Tai atsakomybės prisiėmimas, bet pagal įstatymų reglamentavimą šiuo metu tai nėra savivaldos funkcija. Natūralu, kad tokiu atveju kiekviena savivaldybė apsispręstų, ar jai toks variantas priimtinas.
Viena – prisiimti atsakomybę už šildymo ar elektros energijos klausimus, bet visai kas kitą dalyvauti aukštosios mokyklos studijų turinio formavime. Į tai reikia eiti labai atvira širdimi ir įvertinti situaciją“, – kalbėjo meras ir pridūrė, kad idealu būtų, kad sprendimai, susiję su studijų programomis, būtų kuo arčiau regiono, kuriam jos teikiamos, ir labiausiai atliepiančios regiono poreikius.
Universitetas turi likti
Šiaulių universiteto (ŠU) prorektorius Remigijus Bubnys sakė, kad universiteto bendruomenė nusiteikusi, kad aukštoji universitetinė mokykla Šiauliuose liktų ir yra pasirengę stiprinti reikiamas universiteto sritis. „Čia galbūt galės būti bendradarbiavimas su atskirais Lietuvoje esančiais padaliniais, išdėstytais dideliame tinkle, taip pat galbūt ir su Klaipėdos universitetu mes galėtume kartu dirbti“, – sakė R.Bubnys.
Jis teigė, kad ŠU įtraukimo į Vilniaus universiteto sudėtį aukštosios mokyklos bendruomenė nesvarsto visiškai ir nemato, kad ateityje taip galėtų būti.
Tiesa, R.Bubnys sakė, kad didelė Šiaulių miesto ir regiono jaunuolių migracija į kitus Lietuvos miestus atsiliepia ir stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatams. Būtent todėl labai svarbu ketvirtame pagal dydį Lietuvos mieste turėti aukštąją mokyklą.
Ėmėsi priemonių kokybei gerinti
R.Bubnys teigė, jog tam kad kiltų universiteto siūlomų studijų kokybė, ŠU jau kurį laiką vykdo optimizaciją, pertvarkas.
„Peržiūrimos studijų programos, kiek jos yra rentabilios, patrauklios studijuojantiesiems, stiprinama studijų kokybė, nedubliuojamos studijų programos vienoje kryptyje. Peržiūrima universiteto struktūra, vykdome tarptautinio vertinimo rekomendacijas, peržiūrime etatus. Vykdome visus procesus, kurie reikalingi studijų ir mokslo kokybei universitete užtikrinti“, – pasakojo ŠU prorektorius.
Norintis likti atskiru universitetu ŠU tikina, kad būtų geriausia jei pertvarkos metu būtų programų išgryninimas, jų nedubliavimas tame pačiame regione, studijų kokybės gerinimas.
Sausio 20-ąją Šiaulių miesto savivaldybė ir universiteto atstovai dalyvaus diskusijoje su švietimo ir mokslo ministre J.Petrauskiene ir, kaip sakė R.Bubnys, tada turėtų paaiškėti mero pozicija universiteto atžvilgiu.
„Aš manau, kad merui tai tikrai turėtų būti labai svarbu, nes jei pažiūrėtume į įsidarbinimą regione, tai pamatytumėme, kad didžiausias procentas yra būtent Šiaulių universiteto absolventai“, – sakė R.Bubnys.
