Tuo tarpu jau ne kartą pagrindinius skandalo dalyvius sukritikavęs premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad įsižeisti nėra ko, nes žiniasklaida atliko savo darbą ir tiesiog ieškojo atsakymų, kurių nei R. Karbauskis, nei G. Kildišienė niekaip nesugebėjo pateikti.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir S. Skvernelio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Premjere, visą R. Karbauskį ir G. Kildišienę lydėjusio skandalo metu jūs nepalaikėte partijos lyderio. Kodėl?
– Nesakau, kad palaikiau ar nepalaikiau. Kiekvienoje situacijoje sakau, ką galvoju ir stengiuosi išlikti objektyvus. Palaikau frakcijos narius, kurie yra susirūpinę, pasimetę, o tai tiesiog yra pozicijų išsakymas. Sakiau, kad, mano nuomone, šioje situacijoje pačioje pradžioje reikėjo daryti kitokius sprendimus, bet galime būti labai „geri“ mokytojai post factum.
Buvo priimti tokie sprendimai, Ramūnas viešai pasakė ir mes tik galime pakartoti, kad tai buvo komunikavimo, elgsenos klaida. Dėl to tenka apgailestauti ir atsiprašyti.
– Jūs teigiate, kad tai buvo klaida. Ponas Karbauskis to nepasakė.
– Galbūt mes skirtingai skaitome viešus pranešimus. Komunikuojame frakcijoje, manau, kad būtų naivu neigti, kad tai buvo klaida. Reikėjo šią istoriją spręsti labai aiškiai.
– Kalbate apie komunikavimo klaidą?
– Kalbu apie pačią esmę. Nuo pat pradžių su frakcijos nariais darėme mokymus Vyriausybėje, kvietėme institucijų, tame tarpe ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sekretoriato darbuotojus, kad būtų paaiškinta, kokios galimos rizikos, kaip reikia spręsti. Galbūt dėl laiko, patirties trūkumo buvo pasirinkti kitokie sprendimai.
Manau, kad kai kilo klausimai, reikėjo labai aiškiai pateikti dokumentus, atsakyti, ištaisyti situaciją, jei ji yra netinkama, o matome, kad yra ir daugiau Seimo narių, kurių sutartys yra kvestionuojamos. Matyt, iš tos istorijos visi pasimokėme, svarbu, kad būtų padarytos tinkamos išvados.
– Neabejoju, kad tarp jūsų ir R. Karbauskio buvo pokalbių šia tema?
– Nuolatos bendraujame, būtų keista, jei būtų kitaip.
– Ar jis jūsų asmeniškai prašė paramos?
– Nenoriu kalbėti apie asmeniškus santykius, kurie liečia vieną ar kitą asmenį, bet jei kas nors galvoja, kad tokiu būdu šioje istorijoje kalamas pleištas, tai ne.
Esame tos pačios frakcijos nariai, šiandien nematau prielaidų, kad kažkas susvyruotų valdančiojoje koalicijoje, o Vyriausybė, kaip ir pradžioje, yra vienareikšmiškai nusiteikusi daryti neišvengiamus ir reikalingus darbus.
– Ar tuose jūsų pokalbiuose R. Karbauskis pripažino, kad jis padarė klaidą?
– Nenoriu kalbėti apie pokalbių turinį tarp dviejų asmenų. Kiek Ramūnas norės, tiek pasakys. Manau, kad ir jis, ir žmonės, kurie iš pradžių turėjo kitą poziciją, suprato, kad buvo padarytos klaidos.
– Kodėl šioje situacijoje jūs nusprendėte plaukti prieš srovę? Pademonstravote principingumą, parodėte, kad nesate valdomas ir kontroliuojamas. Iš vienos pusės tai gali jums pridėti dar daugiau simpatikų, iš kitos pusės, R. Karbauskio gerbėjai gali nuo jūsų nusisukti, nes jūs nepalaikėte ar tarp eilučių sukritikavote jų dievuką.
– Nei plaukiu prieš srovę, nei pasroviui. Nevardinu, kad R. Karbauskis yra kažkieno dievukas. Tokias interpretacijas reiktų pamiršti. Jis yra ilgametis partijos vadovas, turi partijos narių autoritetą – tai normalu. Kiek įmanoma stengiuosi nemoralizuoti tomis temomis, kuriomis negalėčiau to daryti.
Būdamas bet kokiame darbe turėjau savo nuomonę, ją pareiškiu ir negaliu matydamas, kad juoda, tvirtinti, kad yra balta. Buvo duota laiko taisyti klaidas, bet kai situacija tapo nenormali, kenkianti valstybės interesams, tokia reakcija turėjo būti. Nuomonių įvairovė yra, svarbiausia iš to pasidaryti tinkamas išvadas.
– Jūs sakote, kad svarbiausia valstybės interesas, o ponas Karbauskis teigia, kad tai, kas vyksta, kenkia valstybės interesams. Jis sako, kad puolimas prieš Seimo daugumą, Vyriausybę bus nuožmus ir negailestingas, nesiskaitant nei su puolamaisiais, nei su jų šeimos nariais.
Premjere, čia nėra vienasmeniškumo, čia kalbama ir apie jus, jūsų vadovaujamą Vyriausybę.
– Būtų naivu teigti kitaip. Matyt, ir jūs, ir visuomenė objektyviai mato, kad po Seimo rinkimų susiklostė dalies nepatenkintų žmonių, interesų grupių nuomonė, kad laimėjo ne tie. Ta gaida prasidėjo nuo pat pirmos dienos, neturėjome ne tik kad 100 dienų, kurios, kaip kai kurie dabar tvirtina, net nepriklauso, bet net ir ketinimai ką nors padaryti buvo vertinami, kaip blogi.
– Jūs kalbate apie bendrą situaciją, o čia yra konkreti istorija.
– Galbūt sutapo aplinkybės, kad pagal šią konkrečią istoriją dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių ji išsivystė iki tokio masto. Kaltinti, bandyti ieškoti problemų, kad žiniasklaida daro kažką ne taip, būtų neteisinga, nes ji atlieka savo misiją. Kokiais būdais tai buvo daroma, palikime vertinti kiekvienai iš žiniasklaidos grupių ar konkretiems žurnalistams ar žmonės patys įvertins.
Mano galva, būdai buvo pasirinkti įvairūs, kai kurie, švelniai tariant, keistoki. Pavyzdžiui, filmuojamas vieno iš artimų žmonių kapas. Belieka pasiūlyti iškasti, įsitikinti, ar tai tas žmogus žuvęs yra, ar ne. Galim diskutuoti, ar kai kurios ribos buvo peržengtos, bet žiniasklaida privalo surasti atsakymus, juolab, kai mato ir supranta, kad duodami ne atsakymai, o veliama į dar daugiau klausimų.
Kiekvieno profesinė ambicija yra surasti ir būti tarp tų, kurie tą kamuolį išvynios. Nereiktų matyti bandymų specialiai pakenkti ar nepakenkti. Ar šia situacija pasinaudojo kažkas iš interesų grupių? Būtų keista, kad nepasinaudotų.
Ar pasinaudojo politiniai oponentai? Būtume naivūs, jei sakytume, kad opozicija turėjo nereaguoti, tai natūralu, politiniai oponentai turi tai išnaudoti. Ši situacija parodo, kiek esame tvirti. Vyriausybė ir kol kas frakcija, Seimo dauguma yra įgali daryti darbus, dėl kurių žmonės suteikė mandatą.
Visą interviu skaitykite ketvirtadienį dienraštyje „Lietuvos rytas“.
