2017 metais universitetai studijuoti į valstybės finansuojamas vietas galės priimti tik surinkusius ne mažiau nei 3, kolegijos – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo iš dešimt. Mažiausią konkursinį balą ŠMM nustato remdamasi pernai Seimo priimtomis Mokslo ir studijų įstatymo pataisomis.
„Įgyvendindami Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą galimybę nustatyti studijų kokybės kartelę, siekiame, kad studijuoti ateitų studijoms pasirengę jaunuoliai. Labai svarbu, kad aukštosios mokyklos palaikytų šį mūsų siekį, vienodai taikydamos kokybės kartelę ir valstybės finansuojamiems studentams, ir mokantiems už studijas savo lėšomis“, – sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pernai aukštosios mokyklos buvo sutarusios, kad 2016 metais į universitetus būtų priimama surinkus ne mažiau kaip 2, į kolegijas – ne mažiau kaip 1,2 stojamojo balo. Kaip pažymima pranešime, neturėdama įstatyminių svertų, anksčiau ministerija galėjo tik raginti aukštąsias mokyklas įsivesti minimalų balą tiek stojantiesiems į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.
Kaip numato prieš dvejus metus patvirtinti minimalūs kriterijai stojantiesiems, pretenduojantieji gauti valstybės finansavimą šiemet kaip ir pernai būtinai turės būti išlaikę bent 3 brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – jeigu stoja į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – jeigu stoja į kolegijas), užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) ir matematikos brandos egzaminą (išskyrus stojančiuosius į menų studijas).
Keturios aukštosios mokyklos – Vilniaus universiteto (VU), Kauno technologijos universiteto (KTU), Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – savo ruožtu sausį pasirašė ketinimų protokolą įkurti Universitetų pažangos konferenciją. Vienas deklaruojamų siekių – nuosekliai didinti reikalavimus stojantiesiems ir užtikrinti, kad priėmimo į aukštąsias mokyklas minimalus konkursinis balas kitąmet būtų padidintas iki 4.
