Politikų ambicijų nestabdo jokia tragedija

Politikų sujudimas „Gelbėkim vaikus!“ tęsiasi. Sunku pasverti, kiek čia nuoširdaus rūpinimosi mažaisiais, jų saugumu, o kiek noro kuo labiau sužaisti visuomenės emocijomis po Kėdainių tragedijos ir gryno politikavimo?

Vaiko nužudymas, kuriuo įtariamas G.Kontenis, sukrėtė Lietuvą. Tačiau politikų ambicijų nestabdo jokia tragedija.<br>M.Patašiaus nuotr. iš archyvo
Vaiko nužudymas, kuriuo įtariamas G.Kontenis, sukrėtė Lietuvą. Tačiau politikų ambicijų nestabdo jokia tragedija.<br>M.Patašiaus nuotr. iš archyvo
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Feb 6, 2017, 12:26 PM, atnaujinta Apr 10, 2017, 4:41 PM

Seimo valdyba penktadienį apsisprendė, kad vasario 14-ąją bus surengta neeilinė sesija. Pagrindinis darbotvarkės klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.

Tačiau būtent dėl jo buvo taip ilgai trypčiojama nustatant sesijos datą ir jau virė viešos politinės batalijos.

Seimas dėl šio įstatymo yra pasidalijęs į dvi stovyklas. Kiek parlamentarų yra kiekvienoje jų, paaiškės per balsavimus neeilinėje sesijoje, nors politikų priešpriešos motyvai – lyg ant delno.

Vieni, atstovaujantys visoms frakcijoms, remia Vyriausybės ir Prezidentūros giriamą įstatymą ne tik dėl to, kad priešintis šiai iniciatyvai Kėdainių vaikžudystės fone nepadoru ar rizikinga viešųjų ryšių požiūriu.

Šie politikai išties nuoširdžiai nori, kad vaikai būtų saugesni. Juk šis įstatymas, kuriuo siekiama uždrausti bet kokį smurtą prieš mažuosius, net jei bus ne visai tobulas, vis tiek prisidės prie vaikų gerovės, juos bus galima ryžtingiau paimti iš pavojingų šeimų.

O blaiviai mąstant netgi sunku suvokti, kuo ir kam gali pakenkti kategoriškas draudimas smurtauti prieš vaikus.

Tačiau kita stovykla, kuriai atstovauja radikaliausi konservatoriai, krikščionių demokratų sparno „tradicinių vertybių“ gynėjai ir dalis pastariesiems giminingų „valstiečių“, įtaria, kad šis įstatymas atvers Pandoros skrynią.

Nuogąstaujama, kad vaikai gali būti masiškai atiminėjami iš šeimų net dėl išgalvotų priežasčių ir atiduodami turtingoms bevaikėms poroms, pirmiausia užsieniečiams.

Negana to, tų tradicinių vertybių gynėjai negali susitaikyti su mintimi, kad įstatymu bus kategoriškai uždrausta „šventa tėvų teisė“ parodyti fizinį pranašumą prieš savo atžalą ir naudoti prieš ją prievartą.

Susidaro įspūdis, kad net užmušto mažylio istorija neprivers tokių politikų pakeisti savo požiūrio ne tik į vaikų ir tėvų santykius, bet į žmogaus teises apskritai.

Žinoma, tikėtina, kad įstatymas bus priimtas. Praėjusią savaitę priešiškų stovyklų atstovai lyg ir sutarė dėl paliaubų pasiderėję Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.

Vis dėlto negalima atmesti, kad patys davatkiškiausi moralizuotojai toliau priešinsis.

Kad politikų ambicijų nestabdo jokia tragedija, buvo galima įsitikinti ir klausantis ginčo dėl vaikų globos namų ateities.

Valdančiosios daugumos lyderis Ramūnas Karbauskis pradėjo purkštauti prieš prezidentės Dalios Grybauskaitės užmojus kuo greičiau panaikinti vaikų globos namus ir skatinti nepilnamečių iš pavojingų šeimų perkėlimą į globėjų šeimynas.

Imta įtarinėti, kad tokiam iššūkiui „valstiečių“ vadovą paskatino ankstesnis D.Grybauskaitės elgesys.

Mat šalies vadovė šio politiko ne tik negynė jo žaviai paslaptingų ryšių su bendražyge G.Kildišiene skandalo metu, bet netgi kritikavo už aklą gynybą.

Vieną žiauriausių smūgių savo politinėje karjeroje patyręs R.Karbauskis dabar apskritai ieško, kam už tai atkeršyti. Tiesa, kiek atsitokėjęs (matyt, suvokęs, kad taip skeryčiojantis gali staiga nutrūkti valdančiųjų medaus mėnuo su šalies vadove) politikas ėmė švelninti toną ir pritarti prezidentei.

Šio pasignaibymo fone buvo įdomu stebėti ir Seimo pirmininko „valstiečio“ V.Pranckiečio elgseną. Galima būtų net pagirti didžiosios politikos naujoką už tai, kaip mikliai jis vartė liežuvį stengdamasis ir pernelyg nesupykdyti savo buvusio studento, bet politinio tėvo R.Karbauskio, ir prezidentės.

Matant tokius smulkmeniškus manevrus vaiko žūties Kėdainiuose fone tenka dar kartą konstatuoti, kad svarbius valdžios svertus gavę margaspalviai „valstiečiai“ kol kas neturi bendros ir nuoseklios pozicijos sprendžiant reikšmingus reikalus, o tiesiog svyruoja vadovaudamiesi savo politiniais išskaičiavimais arba ambicijomis.

Beje, panašios ligos kamuoja ir kitas pagrindines politines jėgas, pirmiausia opozicinius konservatorius ir valdančiuosius socialdemokratus.

Šią savaitę į pirmalaikius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko rinkimus įsitraukė ir sunkioji artilerija. Pats dešiniųjų patriarchas V.Landsbergis ryžtingai užstojo savo anūką, partijos vadovą G.Landsbergį, visus jo konkurentus paskelbęs sąmokslininkais ir kenkėjais.

Taigi nors G.Landsbergis greičiausiai ir laimės rinkimus, konservatorių vidaus rietenos turėtų aštrėti, o garsėjantys maištingojo krikščionių demokratų sparno grasinimai partijos skilimu nebeatrodo nerealūs.

Tuo metu kairiuosius, irgi ieškančius naujo vedlio, ištikusi lyderystės krizė atsispindi ir pagrindinių jų kandidatų į partijos pirmininkus ginčuose, kai svarstoma, ar socialdemokratams vertėjo eiti į valdžią su „valstiečiais“.

Aišku, šie svarstymai primena muilo burbulus.

Juk net labiausiai dėl partijos prisišliejimo prie „valstiečių“ nepatenkintas G.Paluckas, jei taps pirmininku, socialdemokratų iš valdžios neišves.

Kita vertus, tokios kalbos rodo nesibaigusį kairiųjų blaškymąsi net dėl svarbiausių strateginių politinių klausimų.

Kažin ar bus pajėgūs tą pakrikimą suvaldyti ir ištraukti socialdemokratus iš duobės net pagrindiniai pretendentai į lyderius M.Sinkevičius, G.Paluckas ar Z.Balčytis.

Ką tai rodo? Nacionalinės politikos krizė, prasidėjusi sulig Seimo rinkimais, greitai nesibaigs.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.