Jie Seimo prašys, kad juos, kaip religinę bendruomenę, pripažintų valstybė, o dvasininkai būtų išlaikomi iš mokesčių mokėtojų lėšų, jų sudarytos santuokos būtų pripažįstamos valstybės.
Maža to, šiai religinei bendruomenei jau ieškoma patalpų. Negana to, religinės bendruomenės atstovai žada siekti, kad mokyklose būtų įvesta pagonybės disciplina. O tai pradedama daryti tuomet, kai valstybė laukia popiežiaus atsakymo dėl vizito į mūsų šalį. Pagonių atstovų užmojais domėjosi „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7“ žurnalistė Asta Martišiūtė.
R.Doveika: „Apsispręskime, apie ką kalbame“
R. Karbauskio palinkėjimas prieš Kalėdas, kad visi lietuviai baltų dievybėse atrastų magiškąją prasmę, netrukus gali pradėti pildytis. Gali būti, kad Kalėdinis animacinis sveikinimas su pagoniškų motyvų iliustracijomis buvo tik įžanga. Tačiau kol kas ne visiems aišku, apie kokio tipo pagonybę valstybėje kalbama vis garsiau.
„Šiandien yra labai įdomi situacija. Savotiškai, tarp skliaustelių yra sakomas pagoniškos kultūros atsiradimas viešojoje erdvėje, viešame, valstybiniame gyvenime ir kartu tai paneigiama, sakant, kad tai yra senosios baltų kultūros propagavimas. Apsispręskime, apie ką kalbame. Ar kalbame apie pagonišką religiją, ar apie senovišką lietuvišką kultūrą“, – kalbėjo kunigas Ričardas Doveika.
Baltų tikėjimo religinė bendruomenė „Romuva“, su kuria glaudžius ryšius palaiko pats „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis, ruošiasi gauti valstybės pripažinimą. Prie romuviečių save priskiria apie 5 tūkst. žmonių, o baltų dievams melstis pogrindyje pradėta dar sovietmečiu. Šiemet sukanka 25-eri metai, kai registruota ši religinė bendrija, o šis terminas suteikia teisę prašyti valstybės pripažinimo.
„Romuva“ remiasi baltų religine tradicija, kurią sudaro lietuvių, latvių ir prūsų religinis paveldas. Šio bendro baltų dvasinio paveldo formavimosi pradžia siekia labai tolimą indoeuropietišką praeitį, antrąjį tūkstantmetį prieš mūsų erą. Romuviečiai deklaruoja, kad jų religijos esmė – šventybės pajauta. Centrinė Lietuvos baltų tikėjimo šventovė buvo įkurta 1250 metais, Šventaragio slėnyje Vilniuje. Dabar jos vietoje stovi Arkikatedra bazilika.
„Pripažinimas suteikiamas Seimo nutarimu. Seimas yra laisvas spręsti, ar priimti vienokį ar kitokį sprendimą arba išvis klausimą atidėti ir nesvarstyti. Dėl to, pavyzdžiui, nepaisant to, kad Jungtinė metodistų bažnyčia kreipėsi į Seimą prieš gerą dešimtmetį, iki šiol tas klausimas Seime nėra išspręstas“, – pasakojo Teisingumo ministerijos atstovas Donatas Glodenis. Anot jo, pripažinimo dažnai siekiama, kad religinė bendruomenė įgautų išskirtinumo.
„Daugelis religinių bendrijų valstybėje pripažinimo pirmiausia siekia dėl paties statuso suteikiamo tam tikro išskirtinumo. Jei religinė bendrija yra pripažinta valstybės, galvojama, kad tai tam tikras pozityvus religinės bendrijos įvertinimas“, – kalbėjo D. Glodenis.
Tačiau romuviečiai turėtų jaustis saugiau nei kitos religinės bendrijos, mat jų sekėjų Seime yra ir jie diriguoja daugumai. Įkurtą Baltų dievų muziejų ir Baltų areną Naisiuose R. Karbauskis vadino tik bandymu pažinti senąją kultūrą, tačiau gali būti, kad tai buvo pasiruošimas kur kas didesniam žingsniui.
„Manau, mes priaugome prie pažinimo, įrodėme, kad mes nieko blogo nedarome. Atvirkščiai, keliame mūsų renginių nuotraukas. Vyksta nuostabūs dalykai, kurie žmonėms spaudžia ašaras“, – kalbėjo romuviečių vaidila Jonas Vaiškūnas.
Oficialiai Lietuva pakrikštyta 1387 metais. Nepaisant krikštijimo vajaus, tiek žyniai, tiek paprasti valstiečiai tęsė pagoniškas tradicijas, o kilmingieji ar didikai dėl politinių sumetimų tapo katalikais.
„Kur tos senos tradicijos? Mes turime kalbėti apie neopagonis, o neopagonių judėjimas prasidėjo nuo sovietinių laikų, kai Lietuvoje buvo bandoma kovoti prieš religiją. Tai buvo pusiau legali, pusiau nelegali veiklos forma, bet labai remiama, siekiant mažinti Lietuvos visuomenės religingumą“, – pasakojo istorikas Alvydas Nikžentaitis.
Seniesiems baltų dievams besimeldžianti religinė bendruomenė ir „valstiečių“ partija naudoja tą patį burtažodį – darna, o religijos sekėjai yra aktyvūs politinės jėgos gynėjai. Stabmeldystė taip pat siejama ir su blaivybės idėjomis politikoje.
„Kai bandoma vaizduoti pagonis kaip didelius blaivybės šalininkus, tai vėlgi mažų mažiausiai prasilenkia su istorinių šaltinių informacija, nes kiekvienas rimtesnis susitarimas su dievais baigdavosi puota“, – pasakojo istorijas A. Nikžentaitis.
Tikisi naujos disciplinos mokyklose
Baltų dievų garbintojai taip pat laikėsi tradicijų, kurios šių dienų gyventojams būtų sunkiai suvokiamos.
„Yra nesuderinamas dalykas, kuris istoriniam pagoniui buvo pats svarbiausias. Istoriniai pagonys tikėjo į pomirtinį gyvenimą. Kitas dalykas, kuris yra svarbus ir visiems pagonių judėjimo dalyviams reikėtų susimąstyti, jei jie seka istorinę tradiciją, – turtai. Jei mirdami jie kartu nesudegina turtų, reiškia, turtų neturi. Nežinau, gal kokios stambios agrofirmos ar koncerno vadovui, matyt, mirštant reikėtų susideginti ir sudeginti visus koncernus ir visa kita, nes tik tokiu atveju jis pateks ten, kur labai nori“, – kalbėjo A. Nikžentaitis.
Tačiau šiuolaikiniai pagonys rūpinasi ir žemiškesniais dalykais. Pavyzdžiui, jie norėtų gauti patalpas.
„Gyvenančiam žmogui reikia patalpos. XXI amžius verčia mus turėti patalpas. Tai būtų „Romuvos“ namai – ir šventvietė, ir kultūros namai“, – teigė romuviečių vaidila J. Vaiškūnas. O patys romuviečiai stogą virš galvos tikisi gauti iš valstybės. Jie norėtų gauti arba žemės sklypą, arba įsikurti jau pastatytose patalpose, tačiau įstatymai tokios galimybės šiuo metu nenumato.
„Kiek man žinoma, nėra teisės. Anksčiau buvo galimybės gauti patalpas, bet galimybė panaikinta keičiant Valstybės turto disponavimo įstatymą. Valstybės pripažintos religijos niekada neturėjo tokios teisės“, – kalbėjo Teisingumo ministerijos atstovas D. Glodenis.
Taip pat romuviečiai tikisi, kad bus įvesta senovės baltų religijos disciplina mokyklose.
Vaidilutė tapo krive?
Baltų dievų garbintojams vadovauja krivė Inija Trinkūnienė. Romuviečių vedle ji išrinkta mirus jos vyrui, buvusiam kriviui. Naująją krivę sveikino ir politikai – „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis bei jo bendražygė Rima Baškienė. Pati R. Baškienė teigia, kad sveikina kiekvieną žmogų, nesvarbu, ar jis būtų išrinktas „Romuvos“, ar stačiatikių bendruomenės lyderiu. R. Karbauskis tvirtino, kad jis tik kartais dalyvauja romuviečių renginiuose, tačiau nėra įšventintas ir organizacijai nepriklauso, taip pat nėra pavaldus krivei.
Vis dėlto katalikų dvasininkams pagonys Lietuvoje kelia daugiau klausimų nei atsakymų.
„Man šiandien, net ir kaip kunigui, kyla klaustukas. Pagoniška religinė bendruomenė turėjo krivį, kaip pagrindinę vyriškąją jėgą, ir vaidilutes. Kai krivis iškeliauja į amžinybę, tikrai niekur nesu skaitęs, kad jei nėra nėra krivio, yra renkamas kitas krivis arba vadovauja vaidilutė. Gal mes šiandien turime feministinę pagonybę, nes vaidilutė tapo krive?“ – kalbėjo kunigas R. Doveika.
„Ne veltui popiežius Pranciškus išdrįso viešai ištarti sakinį, kad šiandienos Europoje turime labai daug krikščionių, tarp kurių galime rasti didžiąją daugumą pakrikštytų pagonių. Jie yra pasikrikštiję, bet jų mąstymas, gyvenimo būdas, vertybės, stereotipai, pasirinkimai labai dažnai atspindi būtent pagoniškos kultūros ar pagoniško mąstymo lygmenį“, – pasakojo R. Doveika.
Laukia popiežiaus vizito Lietuvoje
Šiuo metu valstybės vadovė ir diplomatinis korpusas laukia šventojo tėvo, popiežiaus Pranciškaus atsakymo dėl vizito į Lietuvą. Organizuoti popiežiaus vizitą imtasi praėjusios kadencijos valdančiųjų. Tačiau, kol laukiama atsakymo, svarstoma, kaip Seimo pagonybės šalininkai priimtų popiežių.
„Atsakyti, ką mano popiežius, yra labai sunku, nors mintis neatmesta, nebuvo pasakyta, kad tai neįmanoma ar visiškai nesuderinama su planais. Iš aukščiausių švento sosto pareigūnų galima girdėti, kad dabartinis popiežius veikia daug spontaniškiau nei ankstesni. Aiškiai prognozuoti būtų sunku. Valstybės vadovas yra prezidentė, ji pakvietė šventąjį tėvą, ir viskas. Seime yra 140 narių, tarp jų yra katalikų, kaip ir kiekviename šalies parlamente. Šventasis tėvas vyksta į šalis, kurių parlamente nėra nė vieno kataliko, nes jis atvyksta pas tikinčiuosius, pas savo bendruomenę“, – kalbėjo Katalikų mokslo akademijos vicepirmininkas Paulius Subačius.
Teikti prašymą dėl valstybės pripažinimo romuviečiai turi teisę ne anksčiau kaip gegužės 27-ąją. Senovės baltų religijos atstovų nepavyktų pripažinti tradicine Lietuvos religija, nes tam kelią užkirto Konstitucinis Teismas. Jis išaiškino, kad įstatyme numatytas tradicinių religijų sąrašas yra baigtinis. Neturėdama tradicinės religijos statuso bendruomenė negali pretenduoti į valstybės skirstomą piniginę paramą.
