Partijos jau iškėlė savo narius, galinčius užimti šią vietą, išsikėlė ir savarankiški kandidatai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) šioje apygardoje kelia eksparlamentaro Antano Bauros kandidatūrą, Lietuvos socialdemokratų partija – teisingumo ministrės patarėjos Auksės Kontrimienės kandidatūrą, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – buvusio Seimo nario Valentino Stundžio, Liberalų sąjūdis – rajono tarybos nario Luko Pakelčio, Darbo partija – buvusio Seimo nario Ričardo Sargūno.
Tvarkos ir teisingumo partija iškėlė buvusio finansų viceministro Romualdo Gėgžno kandidatūrą. Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga siūlo buvusią švietimo ir mokslo viceministrę Editą Tamošiūnaitę, „Drąsos kelio“ partija – Einarą Vildę, o Lietuvos liaudies partija – Egidijų Baltušį.
Kaip savarankiški politinės kampanijos dalyviai užsiregistravo buvęs televizijos laidų vedėjas ir prodiuseris, Centro partijos narys Kristupas Krivickas, Vilniaus politikas Valentinas Šapalas, Ričardas Krūminis bei Ilona Stasiūnė.
Antrasis turas tikrai bus
Politologas Vytautas Dumbliauskas sakė manantis, kad šis kandidatų sąrašas solidus ir kad vieno turo čia nepakaks. Pasak jo, kandidatų yra daug ir įvairių, tad nebūtų realu tikėtis, kad per pirmąjį turą pavyktų išrinkti, kas keliaus į parlamentą.
„Aš nemanau, kad kuris nors iš jų yra aiškus lyderis. Antrasis turas tikrai turėtų būti, nes kandidatų daug, jie taip išskaidys balsus, kad laimėti jau pirmajame ture tikrai nėra šansų“, – sakė V.Dumbliauskas.
V.Dumbliauskas mano, kad daugiausia šansų laimėti turi tas kandidatas, kuris apygardos teritorijoje gyvenantiems rinkėjams yra pažįstamas, žinomas, dirbęs jų labui, nes labai daug lemia žmogaus įvaizdis apygardoje.
Du turus prognozuoja ir politologas Lauras Bielinis, jis įvardijo, kurių partijų kandidatai į tą turą pereis.
„Pagrindiniai konkurentai šioje rungtyje greičiausiai turėtų būti siejami su pagrindinėmis politinėmis partijomis. Čia kaip konkurentus matau socialdemokratus ir konservatorius“, – sakė L.Bielinis.
Kuris iš šių kandidatų užims parlamentaro kėdę, pasak L.Bielinio, priklausys nuo to, kokią paramą jiems parodys partijos ir kuri iš jų bus aktyvesnė kovoje.
„Valstiečiai“ patyrė fiasko
Paklaustas, kodėl tarp lyderių nemini spalį Seimo rinkimus laimėjusių „valstiečių“, L.Bielinis neslėpė – šios partijos kandidatė Anykščių-Panevėžio apygardoje patyrė fiasko, todėl bent jau kol kas šios apygardos rinkėjai už „valstiečių“ kandidatą nebalsuos.
Kad „valstiečių“ banga jau nuslūgo, pritaria ir V.Dumbliauskas: „Šios apygardos rinkėjams nepasisekė. Jie išrinko kandidatę, kuri, švelniai tariant, įdomiai atsisakė mandato ir paliko tuos, kurie ją rinko.“
K.Krivickui pergalės nežada
Vienas šioje apygardoje rinkimuose dalyvaujantis veidas rinkėjams puikiai pažįstamas – tai žurnalistas K.Krivickas. Spalį vykusiuose rinkimuose Antikorupcinė Kristupo Krivicko ir Naglio Puteikio koalicija liko už ribos, surinkusi kiek daugiau nei 6 proc. rinkėjų balsų, o koalicijai, norinčiai patekti į Seimą, jų reikia 7 proc.
Nesėkmė K.Krivicką lydėjo ir Justiniškių vienmandatėje apygardoje. Nors jo koalicijos kolega N.Puteikis pateko į antrąjį turą, o vėliau ir į parlamentą, patį K.Krivicką nuo antrojo turo, o kartu ir nuo Seimo nario mandato, skyrė 43 rinkėjų balsai.
Tiesa, politologai jam laimėjimo neprognozuoja ir šį kartą. L.Bielinis sakė manantis, kad balsai, atiduoti Antikorupcinei K.Krivicko ir N.Puteikio koalicijai pirmųjų rinkimų metu, buvo skirti parodyti protestą.
„Jis bandys teigti tuos pačius argumentus, bandys kalbėti tas pačias kalbas, bet iš tikro, manau, tai, jog buvo balsuojama už šią koaliciją, buvo protesto balsai ir mes šiuo atveju turime tai suvokti. Iš esmės protestas savotiškai kompensuotas tuo, kad išrinkta LVŽS“, – sakė L.Bielinis.
V.Dumbliauskas mano, kad K.Krivicko žinomumas gali jam padėti pasiekti gerų rezultatų, bet netaps priežastimi, dėl kurios jis galėtų tapti Seimo nariu.
„Jei ten bus koks vietinis kandidatas, kurį žmonės žino, kuris daug padaręs jiems, tai sunku pasakyti, kas turės daugiau šansų“, – svarstė politologas.
Loretos Graužinienės siūlo nenurašyti
Ruošiantis rinkimams Anykščių-Panevėžio apygardoje nemažai kalbų sukėlė buvusi parlamentarė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Ne vienus rinkimus Ukmergėje laimėjusi politikė šį kartą į Seimą nepateko. Jos atstovaujama Darbo partija neperkopė būtinos 5 proc. ribos ir liko už rinkimų borto. L.Graužinienė netrukus paliko fiasko patyrusią partiją.
Po rinkimų ji teigė pasitraukianti iš aktyvios politikos, tad visi nemenkai nustebo, kai ji paskelbė ketinanti dalyvauti rinkimuose G.Kildišienės vietai užimti. Tiesa, kaip netikėtai paskelbė, kad dalyvaus, taip pat greitai ir persigalvojo pareiškusi, jog iš kovos pasitraukia jai dar neprasidėjus.
L.Bielinis mano, kad jei buvusi parlamento vadovė būtų dalyvavusi rinkimuose, būtų turėjusi šansą pasirodyti gana neprastai.
„Nesakau, kad būtų lyderė, bet nebūtų ir paskutinė. Manau, kad ji turėtų savotišką šansą pakovoti dėl antrojo turo, nes jos žinomumas yra didelis, tie visi neigiami požiūriai ir emocijos jos atžvilgiu jau yra nuslūgę ir ji turėtų šansą, bet apsisprendė taip, tai reiškia – nedalyvaus“, – kalbėjo politologas L.Bielinis ir pridūrė, kad, jo nuomone, L.Graužinienė elgiasi taip, kaip jai atrodo geriausia.
Kad L.Graužinienė turėjo galimybę gana gerai pasirodyti, pritaria ir V.Dumbliauskas. Tiesa, jis mano, jog nuo Seimo rinkimų praėjo per mažai laiko, tad tai, kad L.Graužinienė nusprendė trauktis iš kovos, jis vertina teigiamai.
„Tuos nuomonės pokyčius vertinu teigiamai. Ji pamatė socialiniuose tinkluose reakciją ir padarė protingai, kad nebekėlė kandidatūros, nes veiksnys yra tas, kad per mažai laiko praėjo nuo Seimo rinkimų. Galbūt jai daugiau šansų būtų buvę, jei tie rinkimai būtų, pavyzdžiui, po metų“, – dėstė V.Dumbliauskas.
Jis sakė manantis, kad L.Graužinienė yra patyrusi politikė, kuri galėtų dirbti Seime ir būti naudinga Lietuvai, tad jos nurašyti dar nereikėtų.
Vyksta parašų rinkimas
Šiuo metu visi norintieji dalyvauti rinkimuose Anykščių-Panevėžio apygardoje turi surinkti ne mažiau kaip tūkstantį šios apygardos rinkėjų parašų. Tai padaryti jie turi iki kovo 14-osios.
