Sprendimą uždrausti bendrovei „Margita“ priklausančiame bare nuo 24 iki 6 valandos prekiauti alkoholiniais gėrimais daugiausia lėmė policijos pareigūnų pateikti duomenys.
Pernai birželį bendrovės vadovai buvo įpareigoti imtis prevencinių priemonių užtikrinant tvarką baro viduje ir prieigose.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pranešė, kad prevencinės priemonės teigiamos įtakos neturėjo, o policijos iškvietimų kiekvienais metais tik daugėja. Pernai patruliai į šią vietą kviesti 26 kartus ir net 17 iškvietimų – tarp 22 ir 8 valandos.
Dažniausiai pagalbos prašyta dėl sužalojimo, grasinimo sužaloti ar vagystės.
Ar Kauno tarybos nariai ir administracijos tarnautojai neįžvelgia pavojaus, kad verslininkai dėl apribojimų vėl kreipsis į teismą ir laimės procesą? Kartą ši bendrovė jau šventė pergalę.
Įžvelgė liūdną baigtį
Kauno savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriaus Licencijų ir leidimų poskyrio vadovė Sonata Šėlienė tikino, kad teismai nėra suformavę bendros praktikos šiuo klausimu ir ne visų procesų baigtis vienoda. Naujausias sprendimas jai nekelia didelių abejonių.
„Bendrovės vadovas du kartus buvo kviečiamas atvykti į posėdį aptarti susidariusios situacijos, tačiau nepareiškė noro tai padaryti“, – kalbėjo S.Šėlienė.
Kita vertus, susidarė įspūdis, kad šį barą Šilainiuose valdanti bendrovė gyvena ne geriausius laikus. Viešai skelbiamose ataskaitose nurodyta, kad vien „Sodrai“ ji šiuo metu skolinga apie 19 tūkst. eurų.
Dergia užeigos prieigas
Paskelbus apie miesto valdžios planus apriboti Baltijos gatvėje veikiančio baro darbo laiką kauniečiai aktyviai dalijosi įžvalgomis apie kitose vietose pastebėtas negeroves.
Šančių gyventojai pasakojo rytais matantys gerokai įkaušusius žmones, kurie atlieka gamtinius reikalus greta visą parą dirbančio baro, įsikūrusio A.Juozapavičiaus prospekto ir Danų gatvės sankirtos.
Kauno savivaldybės turimuose dokumentuose nurodyta, kad licencija prekiauti alkoholiniais gėrimais šioje vietoje išduota bendrovei „Kristroma“, tačiau nurodytu vadovo telefonu atsiliepęs vyras pareiškė nenorintis nieko aptarinėti.
„Bare nuolat veikia tualetas, kuriuo nemokamai gali naudotis visi lankytojai, tačiau pasitaiko visokių žmonių“, – svarstė prie baro prekystalio dirbusi moteris.
Neturi numatytų taikinių
Kauno savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriaus Licencijų ir leidimų poskyrio vadovė S.Šėlienė pranešė, kad šiuo metu savivaldybės komisija nėra gavusi skundų dėl kitų visą parą mieste veikiančių barų.
„Artimiausiu metu nėra planų riboti tokių barų darbo laiką“, – tikino savivaldybės tarnautoja.
Pasak jos, labai sunku tiksliai pasakyti, kiek šiuo metu Kaune veikia vadinamųjų pseudobarų – jų galėtų būti dvi dešimtys.
Pora tokių taškų tiesiog nutraukė veiklą, dar keli patys sutrumpino darbo laiką, mat nesugebėjo atsilaikyti prieš prekybos centrus.
Barų savininkai patvirtino, kad pelningiausios veiklos metai – jau praeitis.
20
Tiek vadinamųjų pseudobarų liko Kaune.
Valdžia neįvertino įstatymo nuostatų
Kauno valdžia pirmoji šalyje dar 2013 metais paskelbė negailestingą karą pseudobarams.
Norėta pasiekti, kad po 22 valandos mieste neliktų vadinamųjų pseudobarų – kioskus labiau primenančių prekyviečių su vos vienu staliuku ar pora baro kėdžių.
Protestuodami prieš tai, kad tokių barų darbo laikas būtų apribotas, verslininkai kreipėsi į teismus ir didžioji jų dalis ginčą laimėjo.
Miesto tarybos sprendimu tąkart buvo apribotas laikas prekiauti alkoholiu 25 įvairiais adresais buvusioms įstaigoms, tačiau jis liko galioti tik 7.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis tikino negalintis pritarti sprendimams, kurie prieštarauja įstatymams.
Jo nuomone, kai kurios ištisą parą dirbančios parduotuvės galėtų tęsti veiklą, tačiau būtina griežtesnė kontrolė ir apskaita.
