Socialdemokratų lyderio rinkimai: kandidatų mažiau, intrigos – ne

Pretendentų į Socialdemokratų partijos pirmininkus gretos gerokai aptirpo, bet į kieno rankas teks perduoti krizę išgyvenančios politinės organizacijos vairą, dar negali atsakyti net dabartinis jos vedlys Algirdas Butkevičius. Tiesa, jau nujaučia, kuris kandidatas pirmą kartą rengiamuose visuotiniuose partijos pirmininko rinkimuose gali finišuoti pirmas.

G.Palucką į partijos vedlius iškėlė 20 skyrių, M.Sinkevičių – 18, Z.Balčytį – 5, A.Palionį – 6.<br>D.Umbraso nuotr,
G.Palucką į partijos vedlius iškėlė 20 skyrių, M.Sinkevičių – 18, Z.Balčytį – 5, A.Palionį – 6.<br>D.Umbraso nuotr,
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Feb 26, 2017, 8:28 AM, atnaujinta Apr 9, 2017, 1:21 AM

Buvęs premjeras, skirtingai nei anksčiau manyta, nepasidavė vilionėms vytis išsprūdusią laimės paukštę ir rinkimuose nedalyvauja. Matyt, įtakos tam turėjo ne tiek partijos fiasko rinkimuose, kiek skaudi nesėkmė siekiant Seimo vicepirmininko kėdės.

Kitus socialdemokratų kandidatus į partijos pirmininkus galėjo užgožti Vilija Blinkevičiūtė, bet progą tapti partijos vedle ji iškeitė į gautą svarbų postą Europos Parlamente.

Politinių ambicijų niekada nestokojęs vienas iš šios partijos vedlių Algirdas Sysas irgi pasitraukė iš politinės kovos ringo net neapšilęs raumenų.

Tuo metu ryžtingai į kandidatų eilę stojęs dabartinis Seimo vicepirmininkas Mindaugas Bastys prieš savaitę iš jos pasišalino kuklindamasis.

Neatmetama, kad nuo vienuolikos iki septynių sutrumpėjusi kandidatų į kairiųjų vedlius rikiuotė gali ir dar labiau praskysti. Prognozuojama, kad pagrindinė kova užvirs tarp trijų, daugiausiai – keturių kandidatų: Vilniaus vicemero Gintauto Palucko, ministro Mindaugo Sinkevičiaus ir europarlamentaro Zigmanto Balčyčio. Svarstoma, kad galbūt tarp lyderių pavyks įsisprausti ir parlamentarui Andriui Palioniui.

Tačiau tarp kandidatų nelikus itin ryškių politikų, nei partijos senbuviai, nei politologai vis dar nedrįsta prognozuoti, kas taps naujuoju Socialdemokratų partijos vedliu – pagrindinių varžovų jėgos esą yra apylygės.

Kas lems socialdemokratų pasirinkimą: kandidatų asmeninės savybės ar kairiesiems jau spėjęs apkarsti buvimas valdančioje koalicijoje? Ar gali būti, kad rinkdamiesi naują vedlį socialdemokratai kartu balsuos ir dėl koalicijos likimo?

Kritikuoja, bet skirtingai

Nepasitenkinimo dabartine padėtimi gaida skamba bene visų socialdemokratų kandidatų pasisakymuose, tačiau apie galimas skyrybas vis dėlto kalbama gana atsargiai.

Labiausiai vinguriuoti kalbant apie buvimą koalicijoje tenka Jonavos mero kėdę į ūkio ministro postą išmainiusiam M.Sinkevičiui.

Jis kurį laiką laikytas bene realiausiu pretendentu perimti partijos vadovo vairą, tiesa, pats buvo užsiminęs, jog net nebūtų kandidatavęs į šį postą, jei rinkimuose dalyvautų V.Blinkevičiūtė.

M.Sinkevičius viešai yra pripažinęs, kad derybos su dabartiniais koalicijos partneriais nėra sėkmingos, tačiau, panašu, būdamas Ministrų kabineto nariu, negali aštriau kritikuoti „valstiečių“, be to, nemato alternatyvos dabartinei daugumai. „Galima trenkti durimis ir išeiti, tačiau kokios alternatyvos bus valstybei?“, – klausia M.Sinkevičius.

Kur partiją nuvestų jos lyderiu išrinktas Z.Balčytis? Pastarasis viešai tvirtina, kad koalicijos faktiškai nėra. Ji esą popierinė, nes neveikia nei vienas koalicinis mechanizmas, o socialdemokratai tėra priedėlis prie kažko, remiančio Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programą.

Ant kitų bėgių partiją pastatyti žadantis Z.Balčytis aiškina, kad tapęs pirmininku privalėtų partijoje inicijuoti diskusijas dėl tolesnio buvimo koalicijoje, tačiau tuoj pat prabyla apie derybas dėl naujų sąlygų.

O kokį pavasarį socialdemokratams žada didžiausio partijos skyrių palaikymo sulaukęs G.Paluckas?

Nemažai partiečių jį vadina disidentu, einančiu prieš srovę. Tą patvirtina ir kritiški jo pasisakymai apie vykusias derybas dėl valdžios, dabartinius valdančiosios koalicijos partnerių santykius, bet pats G.Paluckas tvirtina tokiu savęs nelaikantis.

Kokius pokyčius jis žada krizę išgyvenančiai partijai? Ar jis gali socialdemokratus išlaipinti iš valdžios traukinio? Ar už šį kandidatą ketinantys balsuoti partijos bičiuliai pasitenkins tik kosmetinėmis permainomis?

Nemažai partijos skyrių aplankęs G.Paluckas tvirtina, kad bendražygiai jau žino už ką balsuos ir esą pasirinko ne kosmetines korekcijas, bet visa apimančias permainas.

Ar jos reiškia ir tai, kad naujuoju vadu išrinkus G.Palucką, partija bandys ištrūkti iš spąstų, į kuriuos, anot kandidato, yra patekę socialdemokratai? „Turėti mus tylius ir neaktyvius yra strateginis Valstiečių ir žaliųjų sąjungos tikslas“, – apie tai, kad kairieji atsidūrė po didžiųjų koalicijos partnerių padu yra ne kartą verkšlenęs šis politikas, koaliciją su „valstiečiais“ pavadinęs klaida.

Tačiau kaip žada ją ištaisyti? Kaip ir kiti socialdemokratų kandidatai, G.Paluckas kalba apie galimybę persiderėti. „Aš nesiekiu nutraukti, siekiu keisti“, – tiesiai paklaustas, ar tapęs pirmininku siektų nutraukti koalicijos sutartį, į šoną suko ir pats didžiausias permainų šauklys G.Paluckas.

Įžvelgia G.Palucko pranašumą

Ar tai reiškia, kad būtent tokios nuotaikos ir vyrauja naujo vedlio rinkimų laukiančių socialdemokratų gretose? Gal premjero S.Skvernelio flirtas su konservatoriais pernelyg ankstyvas?

Anksčiau buvo manyta, kad vis dar didžiulę įtaką partijoje turintis dabartinis socialdemokratų vedlys A.Butkevičius gali siekti, kad partijos vadžias iš jo perimtų ministru tapęs M.Sinkevičius.

Bet, kalbėdamas su portalu, buvęs premjeras atvirai pripažino abejojantis, kad buvęs Jonavos meras jau galėtų matuotis partijos pirmininko kėdę. Panašu, kad A.Butkevičius nesitiki, kad naujuoju lyderiu taps ir Z.Balčytis. Anot politiko, gana netikėtai didžiausią pažangą esą yra padaręs G.Paluckas.

Būtent šiuos tris kandidatus A.Butkevičius įvardijo kaip jau prasidėjusios rinkimų kampanijos favoritus.

Anot A.Butkevičiaus, europarlamentaras ir buvęs partijos kandidatas į prezidentus turi įgijęs didžiulę politinę partiją. „Z.Balčytis yra užsitarnavęs didžiulį partijos bičiulių palaikymą, ne vienam jų gali imponuoti kalbos apie griežtesnę discipliną partijoje“, – Z.Balčyčio privalumus įvardijo iš partijos vadovo posto pasitraukiantis socialdemokratas.

Tačiau A.Butkevičius išskyrė G.Palucką, kuriam esą susiklostė ypač palankios sąlygos efektingai rinkimų kampanijai: „Skirtingai, nei ministro pareigas einantis M.Sinkevičius, G.Paluckas gali laisviau kritikuoti valdančiąją partiją. Jam pavyko sukurti ne tik partijoje, bet ir visuomenėje patrauklų įvaizdį.

M.Sinkevičius yra pragmatiškas, konkretus ir dalykiškas, jau įrodęs, kad gali būti geras meras. Bet dabar jis neturi tiek galimybių važinėti po partijos skyrius ir tiek bendrauti su partiečiais, kiek G.Paluckas. O tai, ko gero, ir lems rinkimų baigtį“.

Kairieji už buvimą valdžioje?

A.Butkevičius nemano, kad lemiamą įtaką rinkimų rezultatams gali turėti kandidatų pasisakymai apie dabartinės valdančiosios koalicijos ateitį – trauktis iš jos ar pasilikti.

Anot buvusio premjero dauguma partijos skyrių jau yra pasisakę už tai, kad socialdemokratai būtų valdančiojoje daugumoje. „Jų nuomone, geriau būti silpnoje pozicijoje, nei stiprioje opozicijoje. Aš manau, kad iš G.Palucko partijos bičiuliai tikisi permainų partijoje, ypač darbo su skyriais, ko aš neatlikau dėl laiko stokos“, – kalbėjo buvęs premjeras.

Anot A.Butkevičiaus, partijos nariams gali imponuoti ne tik tai, kad G.Paluckas kritiškai atsiliepia apie dabartinę partijos situaciją, bet ir kaip įsivaizduoja jos ateitį.

„Bet jis nėra nei Seimo, nei Vyriausybės narys, todėl jam tektų suformuoti labai stiprią komandą“, – apie G.Palucką, lyg apie būsimą partijos vadovą, imdavo kalbėti A.Butkevičius.

Galimybės trauktis iš koalicijos A.Butkevičius tiesiogiai nesieja su G.Palucko išrinkimu, bet neatmeta, jog partija gali žengti ir tokį žingsnį: „Aš manau, kad socialdemokratai pasitrauktų iš koalicijos tuo atveju, jei nematytų komandinio darbo galimybės ir prioritetinių darbų, jeigu su mumis nebūtų tariamasi arba būsime laikomi tik kažkokiu priedėliu.

Mes esame aiškiai pasakę, kad pritarsime reformoms, bet turime matyti įstatymų projektus. Šimto dienų laikotarpis pasiruošimui baigėsi – mes norime matyti sąrašą darbų, kuriuos galėtume kartu daryti“.

Vis dėlto A.Butkevičius gana skeptiškai vertino pretendentų į partijos pirmininkus kalbas apie derybų atnaujinimą, ypač – derėtis dėl kitų portfelių. „Tokio tikslo neturėtų būti, kitaip taptume nomenklatūrine partija, kuriai rūpi tik postai. Manau, kad tiesiog galėtų būti labiau išnaudojama mūsų partijos narių kompetencija. Mes esame pasiruošę dirbti atsakingai ir elgtis labai racionaliai. Nesame nusiteikę griauti koalicijos, bet ir bet kokia kaina įsikibus jos laikytis“, – kalbėjo dabartinis kairiųjų vedlys.

Socialdemokratai – svyruoja

Partijos garbės pirmininkas Aloyzas Sakalas išskyrė tris tuos pačius favoritus vadovauti socialdemokratams, tačiau pripažino neįsivaizduojantis, kuris iš jų gali laimėti rinkimus. „Nes nėra vieno ryškaus kandidato“, – pripažino jis.

Ar toks pasirinkimas, kai nėra ryškaus kandidato, išspręstų krizėje atsidūrusios partijos problemas? „Kartais koks kandidatas sublizga vos tik jį išrinkus lyderiu. Deja, taip nutinka retai“, – svarstė A.Sakalas.

Politikos veteranas pripažino, kad jam imponuoja G.Paluckas, tačiau mano, kad visų dabartinių kandidatų galimybės kol kas yra apylygės: „Visus juos remia panašus partiečių skaičius. Jie svyruoja, nes vieni kandidatai siūlo chirurginį, kiti – paliatyvųjį gydymą“.

A.Sakalo teigimu, radikalųjį variantą siūlo G.Paluckas, visi kiti – paliatyvųjį gydymą.

Bet, anot socialdemokratų garbės pirmininko, nebūtinai tik Vilniaus vicemeras partiją gali išvesti iš valdančiosios koalicijos. „Nuo būsimo partijos pirmininko tai nepriklausys. Gal tik priklausys, ar tai įvyks greičiau, ar lėčiau“, – svarstė politikos veteranas.

Vertindamas kandidatų kalbas apie galimybę su „valstiečiais“ persiderėti buvimo koalicijoje sąlygas, A.Sakalas pabrėžė, kad situaciją pakeistų tik galimybė vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo arba Švietimo ir mokslo ministerijoms. „Tik tokiu atveju galima būtų ką nors nuveikti žmonių labui. Tačiau „valstiečiams“ turėtų būti labai blogai, jeigu jie sutiktų perleisti šias pozicijas“, – svarstė jis.

Kairieji nepasirengę sukrėtimams

Politikos žinovai kol kas taip pat nesiryžta įvardyti galimo Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimų nugalėtojo.

Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Tomo Janeliūno, kol kas trūksta informacijos, kokios nuotaikos yra šios partijos viduje.

Vis dėlto jis gana skeptiškai vertino galimybę, kad partijos vairą iš jos senbuvių galėtų išplėšti jaunimas: „Aš linkęs manyti, kad radikalus partijos perkrovimas neįvyks ir partijos pirmininku nebus išrinktas kuris nors jaunesnės kartos atstovas, žadantis drąsesnių pokyčių.

Manau, kad partijos pirmininku bus išrinktas kas nors iš senosios socialdemokratų nomenklatūros, galbūt Z.Balčytis“.

Politologo teigimu, socialdemokratų apsisprendimą greičiausiai lems ne svarstymai dėl dabartinės valdančiosios koalicijos ateities, o asmeniniai išskaičiavimai: „Manau, kad dauguma socialdemokratų sieks išsaugoti dabartines savo pozicijas, todėl nenorės rizikuoti radikaliomis pertvarkomis partijos viduje. Socialdemokratai mėgsta įsitvirtinti ir sukurti įvairius tinklus, ypač savivaldoje ar valstybės kompanijose. Todėl kokie nors radikalūs pokyčiai jiems būtų grėsmingi“.

T.Janeliūno nuomone, net ir partijos pirmininku išrinktas G.Paluckas neskubėtų imtis radikalių sprendimų. „Gal būtų naudingiau perrašyti koalicijos sutartį, galbūt į ją įtraukiant aiškesnes veikimo sąlygas.

Nes pasitraukimo iš koalicijos atveju socialdemokratams tektų peržiūrėti visą savo programą ir atiduoti Vyriausybės pertvarką į dešiniąją pusę. Klausimas, ar socialdemokratai yra pasiruošę aktyviai dirbti opozicijoje ir gali turėti rimtą opozicinę programą, akcentuojančią socialinę nelygybę ir socialinių problemų sprendimą.

Kol kas apie tai kalbantis G.Paluckas dar irgi negali pateikti pilnos programos – jam reikia ir komandos, ir supratimo kaip įtikinti partiečius. Tik tada gali galvoti apie išorinį veikimą“.

Gali prašyti, bet ne reikalauti

T.Janeliūnas taip pat skeptiškai vertino socialdemokratų kandidatų kalbas apie galimybę su „valstiečiais“ persiderėti, ypač dėl ministerijų.

Anot politikos žinovo, socialdemokratai neturi tokių galių, kad galėtų priversti didžiuosius koalicijos partnerius eiti į tokias derybas. „Pagal dabartinį jų statusą, jie nebent gali geranoriškai prašyti, bet ne reikalauti. Nebent įvyktų kokia nors kritinė situacija, kai „valstiečiams“ žūtbūt vėl reikėtų socialdemokratų paramos ir tada pastarieji galėtų ištraukti koalicijos sutartį ir prašyti nuolaidų. Bet reikšti ultimatumų jie tikrai negalės“, – įsitikinęs politologas.

Anot T.Janeliūno, panašu, kad premjeras S.Skvernelis tokioms galimoms kritinėms situacijoms, kurios gali susidaryti nebūtinai dėl socialdemokratų, bet ir dėl nuomonių skirtumų „valstiečių“ stovykloje, jau rengiasi.

Šią savaitę jis susitiko su konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu, kuris kiek anksčiau pats prakalbo, kad galėtų paremti kai kurias S.Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės iniciatyvas, dėl kurių skiriasi nuomonės pas pačius „valstiečius“. „Jeigu jiems reikės ieškoti naujų partnerių, tai šioks toks įdirbis jau irgi bus“, – pridūrė T.Janeliūnas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.