Apie sumanymą Kaune įkurdinti dvi ministerijas ne kartą viešai skelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R.Karbauskis. Pasak politiko, būtent Kaune rengiama didžioji dalis šiose ministerijose dirbančių specialistų. R.Karbauskis tikino, esą šis projektas jau aptartas su Kauno valdžia ir prisidėtų prie regionų stiprinimo.
Logiškai išdėstyti argumentai ir pažadas negalėjo nepatikti miesto valdžiai ir visiems kauniečiams. Galbūt net tapo lemiamu veiksniu Kauno mero V.Matijošaičio sprendimui prieš rinkimus paremti „valstiečius“.
Kai pastarieji pernai rudenį iškovojo įspūdingą pergalę, tiek Kauno savivaldybės tarnautojai, tiek pakaunėje įsikūrusio Aleksandro Stulginskio universiteto vadovai išties patikėjo šio projekto tikroviškumu ir net pradėjo dairytis patalpų, kurios tiktų ministerijų darbuotojams. Paaiškėjo, kad tai labai nesunki užduotis.
Ministerijų tarnautojų būsimi pokyčiai visiškai nedžiugino, mat kasdien važinėti į Kauną – menkas malonumas. O kauniečiai trynė rankomis ir patyliukais svarstė, kaip galėtų pritaikyti savo sugebėjimus svarbiose valdžios institucijose. Verslininkai tyrinėjo, kokias paslaugas galėtų pasiūlyti ir kiek uždirbtų.
Vos paskelbus apie planus dvi ministerijas perkelti į Kauną, nekilo abejonių, kad pasipriešinimas šiam projektui bus milžiniškas. Tai patyrė ankstesnė šalies Vyriausybė, kuri panašius planus brandino dar 2008 metais.
Ministerijų tarnautojams toks planas visiškai nepatrauklus, reikšmingos finansinės naudos biudžetas nepajus, o su persikėlimu susijusių rūpesčių užtektų 3–4 metams. Projektą galėjo išgelbėti tik „valstiečių“ lyderių užsispyrimas ir noras atsidėkoti V.Matijošaičiui už paramą.
Atrodo, siekis tai padaryti išblėso per pirmąsias 100 naujosios Vyriausybės darbo dienų, nes kalbėdami apie valdžios sektoriaus pertvarką valdantieji nė žodžiu neužsiminė apie siekius ministerijas būtinai įkurdinti Kaune.
Vėl pasireiškė seniai žinomas politikų įprotis prieš rinkimus kalbėti tai, ką nori girdėti rinkėjo ausys, o vėliau dėl neįvykdytų pažadų teisintis nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, netinkamu momentu ar paramos stygiumi.
Įspūdingo dydžio verslo grupę sukūręs V.Matijošaitis, matyt, tikėjosi, kad verslininkas R.Karbauskis laikysis duoto žodžio, tačiau meras turbūt užmiršo, kad „valstiečių“ lyderis jau yra labiau politikas, o ten galioja kiek kitokios taisyklės.
„Valstiečiai“ įmušė pirmąjį įvartį į Kauno valdžios vartus ir dabar lieka tik laukti, ar jie užsidarys gynyboje, ar vėl puls į ataką.
Galbūt jų galvose jau bręsta planas atsisakyti S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro rekonstrukcijos, o visus finansinius išteklius nukreipti stadiono Vilniuje statybai?
Islandijos plento praplėtimas ir naujo tilto per Nerį statybos reikalai taip pat sprendžiami sostinėje ir niekas nežino, kada bus uždegta šviesa šiam projektui, galinčiam išlaisvinti dalį kauniečių iš nemalonių spūsčių.
Kauno simboliu galinčiam tapti Nacionaliniam mokslo ir inovacijų centrui „Mokslo sala“ turbūt taip pat nevėlu paieškoti kitos vietos. Gal net kur nors Naisiuose.
Tačiau Kauno komanda lengvai nepasiduos. „Valstiečiams“ nederėtų užmiršti, kad liko lygiai dveji metai iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, kurių baigtį Kaune vykusiame suvažiavime partijos vadovai stengėsi pavaizduoti šviesiausiomis spalvomis.
Taip pat kvietė vienytis V.Matijošaičio įkurto visuomeninio judėjimo „Vieningas Kaunas“ vadovus, mat toks junginys galėtų švęsti triuškinamą pergalę.
Tąkart Kauno meras apdairiai pareiškė neskubėsiąs priimti jokių sprendimų, nes iki rinkimų dar esą liko labai daug laiko, o jis pats negalvojo, ar antrąkart rungsis dėl Kauno mero posto.
Populiariausų šalies žmonių reitingo viršuje atsidūrusiam V.Matijošaičiui nekiltų sunkumų susirasti bendražygių, o štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga praranda gyventojų pasitikėjimą – tai atskleidė visuomenės nuomonės tyrimas.
Norint tikėtis sėkmės Kaune, V.Matijošaičio parama „valstiečiams“ būtų tikras išsigelbėjimas, tačiau kyla vis daugiau dvejonių, ar jis vėl norės iškelti nykštį į viršų.
„Laikinoji sostinė“
