„Tai sumažins ir įkainius gyventojams, ir biurokratinę naštą – žmonės nebus siuntinėjami iš vienos institucijos į kitą įvairių pažymų. Tokia praktika yra ir kaimyninėse Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, taip pat Airijoje, Portugalijoje, Slovakijoje ir Slovėnijoje“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos antradienį išplatintame pranešime.
Valstybė vadovė teikia Seimui atitinkamas Valstybės informacinių išteklių valdymo, Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių, Mažųjų bendrijų bei Viešųjų įstaigų įstatymų pataisas.
Dabar didžioji dalis valstybės institucijų privalo mokėti už teikiamus ir už gaunamus duomenis iš valstybės registrų.
Pasak prezidentės, tokia situacija, kai valstybė priversta pirkti duomenis pati iš savęs, yra absurdiška, prasilenkia ne tik su viešojo administravimo principais, bet ir su Europos Sąjungos rekomendacijomis dėl nemokamo keitimosi informacija.
Šalies vadovė taip pat siūlo sumažinti Registrų centro įkainius įmonėms.
Prezidentūros duomenimis, pernai valstybės institucijos už duomenų teikimą ir gavimą Registrų centrui sumokėjo 3,2 mln. eurų. Vien Nacionalinė žemės tarnyba tam išleido 2,1 mln. eurų, Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės – 0,5 mln. eurų, o visos miškų urėdijos per daugiau kaip dešimtmetį yra sumokėję net 25 mln. eurų.
Registrų centrui kasmet tūkstančius eurų išleidžia net ir neįgaliųjų, vaiko teisių apsaugos tarnybos, ligoninės, pataisos namai, kariuomenė, teigiama Prezidentūros pranešime.
