Po pasiūlymų dėl žiniasklaidos – „valstiečių“ sumaištis, Saulius Skvernelis reagavo griežtai

Premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja pataisas, kurios įpareigotų žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų pozityvi informacija.

Premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja pataisas, kurios įpareigotų žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų pozityvi informacija, o V.Sinkevičius teigė, kad pataisos – staigmena frakcijai.<br>lrytas.lt nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja pataisas, kurios įpareigotų žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų pozityvi informacija, o V.Sinkevičius teigė, kad pataisos – staigmena frakcijai.<br>lrytas.lt nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja pataisas, kurios įpareigotų žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų pozityvi informacija.<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis kritikuoja pataisas, kurios įpareigotų žiniasklaidą, kad bent pusę turinio sudarytų pozityvi informacija.<br>J. Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 17, 2017, 12:47 PM, atnaujinta Apr 7, 2017, 7:52 PM

Tokias pataisas pasiūlė „valstietė“ Dovilė Šakalienė, jas įregistravusi kartu su frakcijos kolegomis Zenonu Streikumi ir Robertu Šarknicku.

„Premjero įsitikinimu, niekas – nei politikai, nei kiti asmenys – neturi teisės reguliuoti žiniasklaidos turinio, o dabar galiojantis Visuomenės informavimo įstatymas ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas numato visus būtinus reikalavimus žiniasklaidos veiklai ir kažkaip juos plėsti ar koreguoti būtų perteklinė priemonė“, – BNS premjero poziciją perdavė jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Anot jo, premjeras pabrėžė, kad svarbiausia, jog ir toliau veiktų žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmai.

„Jei kažkam norisi, kad apie jo darbus rašytų daugiau teigiamai, nei neigiamai, matyt, ir reikėtų koncentruotis į tuos darbus, kurie atneštų realią, apčiuopiamą naudą žmonėms ir valstybei“, – svarstė T.Beržinskas.

Parlamentarai siūlo nustatyti, kad informavimo priemonės turinyje „turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos“. Pataisomis numatoma, kad pozityvi informacija turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų viso turinio, o pozityvios žinios būtų pateikiamos „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose“.

D.Šakalienė aiškina nenorinti cenzūruoti žiniasklaidos, tik sudaryti sąlygas daugiau dėmesio skirti pozityviems dalykams. Kartu ji aiškino, kad pataisas pateikė norėdama užbėgti už akių bandymams kur kas griežčiau riboti žiniasklaidą, o tokių kalbų sako girdinti Seime. Tačiau neįvardina, nei kokie tai siūlymai, nei kas jų autoriai, tik pastebi „matanti tokias tendencijas“.

„Žiniasklaidos cenzūra yra absoliučiai neigiamas dalykas ir žodžio laisvės neproporcingas ribojimas būtų absoliučiai neigiamas dalykas. Ši pataisa skirta tam, kad mes turėtumėm balansą tarp teigiamos ir neigiamos informacijos. Aš nesakau, kad jūs turite kažko nerašyti ir juolab nenoriu žiniasklaidai diktuoti turinio. Šita pataisa nėra skirta uždrausti informuoti apie neigiamus reiškinius mūsų visuomenėj, nes mes turime turėti pozityvios informacijos, nes kitaip mūsų visuomenė iš esmės jaučiasi bejėgė, beviltiška“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė D.Šakalienė.

Pasak jos, viešoji erdvė daro didelę įtaką visuomenės psichikos sveikatai, o Lietuvoje šie rodikliai – itin prasti.

„Aš labai noriu to pokalbio, to bendradarbiavimo, bet jei iš žiniasklaidos pusės nepavyks pasiekti bendro supratimo, kodėl to reikia, jei norime su mūsų visuomenės psichologiniu gerbūviu padaryti kažką gero, jei tai bus vien tik pasipriešinimas – aš atsiimsiu šitas pataisas, nes tikslas nėra sukelti karą“, – kalbėjo D.Šakalienė.

Frakcijoje aptarta nebuvo

LVŽS frakcijos narys Virginijus Sinkevičius socialiniame tinkle rašė, kad tokios pataisos nebuvo aptartos su frakcijos kolegomis:

„Mane labai nustebino vakar trijų frakcijos kolegų registruotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Jos niekaip nebuvo diskutuotos frakcijoje, nei man, nei frakcijos kolegoms apie jas nebuvo žinoma. Puikiai suprantu, kodėl šios pataisos sulaukė tokios audringos reakcijos ir joms nepritariu. Esu tikras, kad joms nepritars ir dauguma frakcijos.

Cenzūra demokratiškoje šalyje negalima ir politikai įstatymais negali nurodyti žurnalistams, ką šie turi rašyti. Labai gaila, kad tai atsitiko, bet tai tikrai nėra frakcijos, juolab LVŽS pozicija, o tik trijų jos narių iniciatyva.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.