Ketvirtadienį trys šios frakcijos nariai – dėl savo pažangumo jau žinoma D.Šakalienė, dar nespėję pagarsėti R.Šarknickas ir Z.Streikus – įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Jomis siekiama įvesti valstybinę cenzūrą – nustatyti, kad žiniasklaidos priemonėse ne mažiau kaip pusę straipsnių ar laidų užimtų „pozityvi informacija“.
„Korupcijos skandalai, valdžios pareigūnų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, viešųjų ir privačių interesų supainiojimas bei kitos problemos, nušviečiant politinio gyvenimo aktualijas, dažnai atsiduria žiniasklaidos akiratyje.
Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija.
Nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis bei žiniasklaida dažnai išauga dėl nestabilios ekonominės situacijos valstybėje, dėl per didelio dėmesio neigiamai informacijai“, – dėsto pataisų autoriai.
O ką šie veikėjai laiko informacija, kuri padėtų gelbėti visuomenę ir valstybę nuo dabar žiniasklaidos esą sėjamo „negatyvo“?
Atsakymas į šį klausimą – daug padrikesnis ir miglotesnis: „Labai trūksta kokybiškos informacijos, kuri leistų žmonėms įgyti daugiau žinių ir informacijos apie politikoje vykstančius procesus, pvz., susipažinti su rinkimuose dalyvaujančiais politikais, suprasti valdžios svarstomus visuomenei aktualius klausimus ir priimamus sprendimus.“
Absurdišką teoriją, jog daugelio valstybės ir visuomenės bėdų kaltininkė yra tas bėdas atspindinti ar atskleidžianti žiniasklaida, išpažįsta ne vienas politikas.
Šiai teorijai, akivaizdu, pritaria ir daugelis „valstiečių“ su R.Karbauskiu priešakyje. Pastarasis būtent žiniasklaidą skelbė didžiausiu ir jo paties, ir partijos, ir visuomenes priešu.
Bet šiuo projektu buvo peržengtos visos ribos, akivaizdžiai pasikėsinta į vieną pamatinių Konstitucijos principų – žodžio laisvę. Tikriausiai verta pritarti vakar sklandžiusioms nuomonėms, kad tie trys Seimo „valstiečių“ veikėjai yra verti apkaltos, nes sulaužė priesaiką, kuria įsipareigojo gerbti ir saugoti Pagrindinį šalies įstatymą. Bet prieš tai, matyt, reikėtų psichiatrų patarimo.
Nors vakar R.Karbauskis dievagojosi, jog šis skandalingas ir šalį atgal į sovietmetį stumiantis projektas – tik trijų parlamentarų nuomonė, beveik neabejotina, kad jis buvo bent jau aptartas ir „valstiečių“ viršūnėse.
Griežtą atkirtį žodžio laisvės gniaužėjams penktadienį davė ne tik žiniasklaida. Prezidentė D.Grybauskaitė projektą pavadino nesusipratimu ir priminė, kad cenzūros laikai baigėsi prieš 27 metus, o premjeras S.Skvernelis pareiškė, kad niekas neturi teisės reguliuoti žiniasklaidos turinio.
Dar vienas šios savaitės įvykis, ryškiai rodantis jau ne vien „valstiečių“ psichikos sveikatą, bet ir visos valdančiosios koalicijos politinę būklę, – aistros dėl vadinamosios urėdijų reformos.
Patrypčiojęs Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, numatančioms, kad vietoj 42 urėdijų miškus valdys viena valstybinė įmonė, o urėdijų lieka maždaug perpus mažiau. Bet net tokiam gana švelniam variantui priešinosi dauguma socialdemokratų ir keletas „valstiečių“.
Todėl premjeras S.Skvernelis didžiausioje valdančiojoje frakcijoje svaidėsi žaibais dėl nepakankamos paramos Vyriausybei, o dalis „valstiečių“ badė pirštu į socialdemokratus, ragino juos mesti iš koalicijos.
Iki skyrybų dar nebuvo prieita, bet situacija parodo, kokia sunki dabartinės koalicijos būklė. Tai matantys konservatoriai jau kone atvirai ėmė prašytis į valdžią. Ir jų viltys ten patekti – ne be pagrindo.
Naujos kadencijos Seimo nuosmukio paveikslą šią savaitę papildė pradėta net dviejų tautos išrinktųjų M.Basčio ir K.Pūko apkalta.
Konservatoriai ir Prezidentūra, siekdami prispausti ne tik M.Bastį, bet ir kitus kairiuosius bei valdančiuosius, siekė, kad būtų sudaryta ir speciali Seimo komisija, kuri tirtų Rusijos įtaką Lietuvos politikoje.
Išsigandę tokio plataus dešiniųjų politinio puolimo patys socialdemokratai su „valstiečiais“ pradėjo M.Basčio apkaltos procedūrą ir net surado tam pagrindą, kurio reikia kreipiantis į Konstitucinį teismą. Esą M.Bastys privalėjo viešai deklaruoti ryšius, kuriais jį apkaltino saugumas, o to nepadaręs sulaužė priesaiką ir įstatymus.
Iš tiesų, visai įmanoma, kad, nenorėdamas būti apkaltintas parama Rusijos agentams, Konstitucinis teismas pritars šiems įtarimams.
Bet netgi paaukoję šį mandatą valdantieji vargu ar išsigelbės nuo konservatorių puolimo visu frontu dėl neva neaiškių ryšių su rusais. Vadinasi, galima prognozuoti, kad Seime vėl bus tradiciškai verdama tėvynės išdavikų paieškų košė. Juolab kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas irgi aiškinsis, ar M.Basčio ryšiai nekėlė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Mandato, matyt, neteks ir su „tvarkiečiais“ į Seimą prasiveržęs kaunietis K.Pūkas. Merginos, pretendavusios tapti šio parlamentaro padėjėjomis, apkaltino jį seksualiniu priekabiavimu. Dėl tokių politiko veiksmų, remdamasi galimai nukentėjusiųjų skundais, penktadienį prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.
O Seimo Etikos ir procedūrų komisija jau pareiškė: K.Pūko elgesys yra nesuderinamas su Konstitucija, įstatymais ir duota Seimo nario priesaika.
Remdamasis etikos sargais parlamentas pradėjo šio tautos išrinktojo apkaltos procedūrą.
Ko dar galima tikėtis iš šios kadencijos Seimo, kasdien sulaukiant vienos už kitą skandalingesnės naujienos?
