Pirmąją žurnalisto tyrimo dalį skaitykite čia
Vengė veltis į muštynes
Iš pusbrolių trijulės mokslai rūpėjo tik Karoliui. Leonas baigęs vos septynias klases. Mantas skelbėsi esantis laisvo oro direktorius, mokęsis Kembridžo universitete, bet tai – tik pokštas.
Karolis Jaunimo mokykloje baigė pagrindinę mokyklą – dešimt klasių. Darius mokėsi su juo ir matydavo, kad draugą kiti jaunuoliai užgauliodavo dėl kitoniškos išvaizdos. Kai Darius paklausdavo, kodėl jis neatsikerta, bičiulis sakydavo: „Man nepatinka muštis.“
2012 metų rugsėjį Karolis tęsė mokslus Kėdainių profesinio rengimo centre. Jis būtų įgijęs vidurinį išsilavinimą ir automechaniko diplomą.
Patrauklios išvaizdos čigonas išsiskyrė iš bendramokslių: tvarkingai apsirengęs, pasitempęs, per specialybės pratybas – švariu, išlygintu chalatu. Kaskart įrankiams pasidėti jis pasitiesdavo ne tepaluotą skudurą, o baltą užtiesalą.
„Jei Karolis vėluodavo į pamokas, pakakdavo paskambinti jo tėvui, ir vaikinas iš karto atlėkdavo. Tėvas sūnų laikė ant trumpo pavadėlio. Vaikinas jo klausė – matyt, bijojo, kad neatimtų mašinos“, – pasakojo buvusi Karolio dėstytoja.
Moteris prisimena daug romų tautybės mokinių, tačiau nė vienas jų nebaigė mokslų.
„Gaila, kad vaikinas paliko mokyklą, nes automechanika jam sekėsi puikiai. Gerus pažymius turėjo ir iš matematikos, fizikos, tik jo lietuvių ir anglų kalba liko neatestuota“, – aiškino dėstytoja.
Tėvai išskyrė su lietuvaite
2013-ųjų balandį Kėdainių profesinio rengimo centro duris pravėrė Karolio motina. Ji norėjo pasikalbėti su mokyklos vadovybe.
Čigonė pasakė, kad sūnus paliks profesinę mokyklą. Esą Karolis draugauja su lietuve ir tai jai nepatinka – čigonė nenorėjo, kad jos marti būtų kitatautė.
Karolio motina laikosi griežtų savo tautos tradicijų ir siekė, kad sūnus vestų tik čigonę.
Moteris vienai mokyklos vadovių aiškino, kad lietuvė nesuprastų čigonų gyvenimo būdo. Esą čigonai vyrai mėgsta laisvę, palakstyti, o lietuvės nori, kad sutuoktinis būtų šalia.
„Čigonės – paklusnesnės žmonos. Jeigu Karolis vestų lietuvę, anksčiau arba vėliau šeimoje vis tiek kiltų problemų“, – buvo įsitikinusi motina.
Tėvų paliepimu Karolis 2013 metų balandžio 18-ąją nutraukė automechanikos mokslus.
Netrukus jis buvo išsiųstas pas giminaičius, gyvenančius Jungtinėje Karalystėje. Tėvai tikėjosi, kad sūnus ten susiras romų tautybės nuotaką.
„Karolis turėjo palikti draugę lietuvaitę. Ji – liekna, simpatiška šviesiaplaukė, linksmo būdo, nesusiraukusi. Jų draugystė buvo rimta, su meilės kibirkštimis. Jie visur eidavo kartu, Karolis lietuvaitę globojo, saugojo, dovanodavo gėlių, papuošalų, laikrodį“, – pasakojo Darius.
Karolio draugė – iš šalia Kėdainių esančio Josvainių miestelio, iš tvarkingos lietuvių šeimos. Karolis lankydavosi jų namuose, dažnai parveždavo draugę iš Kėdainių.
„Karolis liūdėjo, tačiau turėjo paklusti. Čigonų tėvai sprendžia, ką turi vesti sūnus. Man jo motina yra sakiusi, kad ta lietuvaitė yra gera, bet ji vis tiek nori marčios čigonės“, – paaiškino kėdainiškis.
Jaunieji bendravo santūriai
Vėsią praėjusių metų rudens dieną prašmatniai įrengtame būste balta pūsta suknele pasipuošusi ilgaplaukė Kristiana laukė jaunikio.
Vyresnio amžiaus čigonė ant stalo nešė vaišes, vyriškis pastatė butelį brendžio „Ararat“. Mergina vis taisėsi nuometą ir sukiojosi prieš filmavimo kamerą.
Tuo metu jaunikis su trimis draugais baltame limuzine gurkšnojo šampaną. Limuzinas sustojo prie daugiabučio. Į butą įėjęs Karolis padavė išrinktajai svyrančią baltų gėlių puokštę, papuoštą „Swarovski“ kristalais. Nuotaka vos pastebimai šyptelėjo.
Pasivaišinę šampanu svečiai ir jaunieji sėdo į baltą limuziną. Kelionė buvo ilgoka. Pakeliui visi sustojo pailsėti ir įsiamžinti dvare.
Limuzine jaunieji santūriai persimesdavo vienu kitu žodžiu, dažniau dairėsi į šonus. Palyda atrodė linksmesnė – merginos ir vyrukai gurkšnojo šampaną, atkartojo limuzine skambančias čigoniškas, rusiškas ir lietuviškas dainas.
Vestuvių puota truko dvi dienas, joje dalyvavo ir romai iš Rusijos. Stalai lūžo nuo valgių, gėrimų. Šoko seni ir jauni, o kartu su jais – ir už rankų susikibę jaunieji.
Vestuves filmavusiam šiauliečiui operatoriui Stasiui Navickui jaunikis padarė ne itin malonų įspūdį – net kelis kartus save pavadino Kėdainių karaliumi.
„Kai nufilmavau vestuves, su jo tėvu sutariau nusiųsti peržiūrėti žalią medžiagą, kad pasakytų, ką palikti ir kokius vaizdus išimti montuojant. Netrukus paskambinęs Karolis ėmė klausinėti, kas turi tai daryti – jo šeimos nariai ar aš.
Aiškinau, kad toks buvo susitarimas su jo tėvu. Tada dar pasakė matąs, kad viskas geruoju nesibaigs, ir padėjo ragelį. Netrukus man perskambino tėvas, paaiškino sūnaus elgesį, o toliau mes viską su juo sprendėme ir derinome“, – pasakojo S.Navickas.
Vestuvių įrašą dar prieš savaitę buvo galima pamatyti internete, bet Karolį suėmus jis dingo.
„Kam tau tokia jauna žmona?“ – vėliau Karolio klausinėjo pažįstami, svarstydami, kad ji gali būti nepilnametė, kilusi iš Latvijos.
„Ji energinga ir mane užkrečia savo energija“, – atšaudavo jaunavedys.
Sakydavo, kad ieško darbo
Po vestuvių čigono žmona ėmė puikuotis geru gyvenimu – išpuoselėta išvaizda, stilingais drabužiais.
Neseniai Karolis įsiamžino su didžiule gėlių puokšte ir draugams parašė: „Kas sakė, kad aš nedovanoju gėlių? Mano žmonelei siurprizas.“
Darbo biržoje įsiregistravęs čigonas draugams nuolat sakydavo, kad ieško darbo: „Duonai vos užtenka.“ Draugai tai palaikydavo pokštu, nes matė, kad iš tiesų jam nieko netrūksta.
Darbo pasiūlymų skelbimų Kėdainiuose – apstu.
„Verslininkai skundžiasi, kad daug žmonių emigravo ir jiems labai trūksta gerų darbuotojų“, – teigė Kėdainių seniūnas Valentinas Tamulis.
Dėl viešųjų darbų už gaunamas pašalpas į seniūniją užsuka tik vyresnio amžiaus romai vyrai, pernai tokių buvo trys. Prašyti pašalpų ateina ir vaikus auginančios romės.
Rytoj skaitykite 3-iąją straipsnio dalį
