Sostinės savivaldybė drauge su gamtininkais pasirūpino, kad po žiemos pabudusios šaltakraujės, palikusios savo žiemojimo vietas, per Vingio parko kelią į nerštavietes judėtų saugios.
Tai išskirtinis gamtos reiškinys – nedaug yra tokių žalių Europos šalių sostinių, kuriose galima stebėti kelių tūkstančių varliagyvių migraciją pačiame miesto centre.
Turbūt retas vairuotojas yra girdėjęs, kad migruojantys varliagyviai, pajutę kelio virpesius, sustingsta ir susigūžia ant kelio, todėl iškyla didžiulis pavojus jų gyvybei.
Saugodama varliagyvius, sostinės savivaldybė jau ne pirmus metus Vingio parke įrengia laikinus informacinius skydus bei ženklus, draudžiančius eismą Vingio parko kelyje. Čia eismas draudžiamas nuo kovo 10 iki balandžio 20 dienos.
„Varliagyvius labai svarbu apsaugoti ir dėl to, kad jie migruoja neršti. Savo kelionę į nerštavietes pradeda ne jaunesni nei 3 metų varliagyviai. Tai kokia 1 iš 100 varlė, sugebėjusi išgyventi, įveikti įvairias kliūtis, išvengti pavojų. Išsaugoti gyvąją gamtą mūsų mieste – toks turi būti mūsų visų tikslas“, – sakė gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Draudžiamasis kelio ženklas pastatytas kelio pradžioje nuo Geležinio Vilko g., už automobilių stovėjimo aikštelės, o papildomas ženklas – už kelio atsišakojimo.
Šie laikini ženklai negalios tik aptarnaujančiam transportui – transporto priemonėms, priklausančioms toje zonoje esančioms įmonėms, ten gyvenantiems ar dirbantiems asmenims, ar atvežančioms į tą zoną krovinius, bei skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ pažymėtoms transporto priemonėms.
Pasak S.Paltanavičiaus, Vingio parke migruoja dvi pagrindinės rūšys – smailiasnukės ir pievinės varlės.
Anksčiau pasirodo pievinės varlės, mat jos šiek tiek atsparesnės vėsesnei temperatūrai, o smailiasnukės išlenda kiek vėliau – kai jau pasirodo daugiau saulės ir sušyla orai.
Retkarčiais parke dar galima pamatyti ir retesnės rūšies – paprastųjų rupūžių. Jos skiriasi nuo kitų gentainių savo dydžiu ir per kelią rėplioja ypač lėtai.