Tokį sumanymą TILS vadovas vadina komplimentu ir geru
organizacijos veiklos įvertinimu. Tačiau kartu, anot S.Muravjovo,
tai atsargiai vertintina idėja.
„Atsargiai vertinu tokią idėją, manau, kad turime ją
išdiskutuoti, norime suprasti, ką tai reikštų“, – BNS sakė
S.Muravjovas.
Anot jo, kol kas nei su įstatymo pataisos autoriais, nei pačioje
organizcijoje siūlymas įtraukti TILS į Etikos sargų komisiją
formuojančių institucijų sąrašą nebuvo rimtai aptartas.
Šią savaitę pradėtas svarstyti VTEK įstatymo pataisas
parengę valdančiųjų „valstiečių“ ir opozicinių
konservatorių atstovai teigia siekiantys depolitizuoti instituciją.
Siūloma, kad VTEK, kaip ir šiuo metu sudarytų penki nariai –
po vieną kandidatą Seimui teiktų prezidentas, Seimo pirmininkas,
ministras pirmininkas, Teisėjų taryba. O vietoj šiuo metu vieną
narį deleguojančios Lietuvos savivaldybių asociacijos, ši teisė
būtų patikėta „Transparency international“ Lietuvos skyriui.
„Suprantu kad tai komplimentas mūsų organizacijai.
Džiaugiuosi, kad kolegos politikai mano, jog „Transparency
international“ gali prisidėti prie geresnio stebėsenos
institucijų darbo, tačiau kol kas rimtai nei su jais, nei
organizacijoje nekalbėjome“, – BNS penktadienį sakė
S.Muravjovas.
Anot jo, bet koks pasiūlymas nevyriausybines organizacijas
įtraukti į tokių rimtų institucijų kaip VRK ar VTEK formavimą
yra be galo drąsus žingsnis.
„Nes tiesa yra tokia, kad nevyriausybinės organizacijos
Lietuvoje dažnai neturi tokios tvarios ateities, kaip viešojo
sektoriaus institucijos. Pavyzdžiui, kas nutiktų, jei kokia nors
nevyriausybinė organizacija bankrutuotų ar negalėtų tęsti savo
veiklos. Ar tai reikštų, kad reikėtų keisti įstatymą?“ –
svarstė TILS vadovas.
Anot jo, svarstomas siūlymas dėl TILS dalyvavimo formuojant
VTEK yra gera proga grįžti prie pokalbių, kaip būtų galima
užtikrinti tvaresnę nevyriausybinių organizacijų veiklą norint
jų indėlio ir priimant svarbius valstybei sprendimus.
S.Muravjovas pripažino, kad pastarasis atvejis įtraukiant TILS
į konkretų įstatymą gali tapti precedentu, ateityje atversiančiu
kelią ir kitoms panašioms iniciatyvoms, tačiau būtina įvertinti,
kad ne visos nevyriausybinės organizacijos atitinka aukščiausius
skaidrumo standartus.
„Nevyriausybinės organizacijos ne visuomet turi etikos
kodeksus, ne visuomet gali atsakyti į visus klausimus, o jiems
reikėtų taikyti tuos pačius standartus, kuriuos taikome ir
viešajam sektoriui“, – aiškino TILS vadovas.
Pasak jo, svarstant VTEK ir Vyriausiosios rinkimų komisijos
pertvarkas derėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų
vertinami šių dviejų institucijų darbo rezultatai.
„Mes turėtume klausti, ar dėl VTEK veiklos per metus
sumažėjo tarnautojų piktnaudžiavimas savo padėtimi, ar sumažėjo
žmonių, kurie pateko į interesų konfliktus, ar padaugėjo
žmonių, kurie geriau išmano, kas yra interesų konfliktas“, –
svarstė S.Muravjovas.
Tuo metu viena įstatymo pataisų rengėjų „valstietė“ Agnė
Širinskienė sako neabejojanti nei dėl „Transparency
International“ Lietuvos skyriaus veiklos stabilumo, nei dėl šios
organizacijos kompetencijos deleguojant vieną VTEK narį.
Su TILS atstovais, anot A.Širinskienės, dėl šios iniciatyvos
kol kas nebuvo tariamasi, siekiant išvengti galimų spekuliacijų.
„Nesitarėme, kad nebūtų spekuliacijų, kad čia kokie nors
privatūs susitarimai, tiesiog mes juos gerbdami ir vertindami
įtraukėme. Jei jie prieštarautų ar kas nors atsitiktų, kad jie
nenorėtų dalyvauti, tada, be abejo, galvosime apie kitas
organizacijas“ – BNS sakė A.Širinskienė.
Anot jos, TILS įtraukimas į Tarnybinės etikos sargų komisijos
formavimą būtų kokybės ženklas pačiai komisijai.
„Nevyriausybinių organizacijų buvimas parodytų ir
VTEK atvirumą visuomenei, ir norą būti kiek įmanoma
skaidresne“, – aiškino parlamentarė.
Seimui pateiktomis įstatymo pataisomis taip pat siūloma
numatyti, kad VTEK sprendimai būtų priimami vardiniu balsavimu, o
balsavimo rezultatai būtų viešinami. Kartu įstatyme siūloma
įtvirtinti atskirosios VTEK nario nuomonės institutą. Tikimasi, kad
jis sudarytų sąlygas mažumoje likusiems nariams išreikšti savo
valią ir pateikti balsavimo motyvus bei teisinius argumentus.
Ir VTEK veikla pastaraisiais metais sulaukė daug kritikos.
Komisijai ir jos buvusiam vadovui Romui Valentukevičiui
priekaištauta dėl atsainių ir neskaidrių viešųjų ir privačių
interesų konfliktų tyrimų, prieštaringų komisijos sprendimų.
R.Valentukevičius jau atsistatydino iš VTEK vadovo pareigų. Šiuo
metu VTEK sudaro keturi nariai, komisijai laikinai vadovauja komisijos
narys Virginijus Kanapinskas.