Panerių žudymo fabrikas dar slepia paslapčių

Neseniai Vilniuje surengta Tarptautinio Holokausto atminties aljanso (IHRA) konferencija „Masinių žudynių pradžia: 1941 m. vasaros–rudens žudynių vietų identifikavimas ir atminimas“ į bendrą pokalbį sukvietė ekspertus iš dvidešimties pasaulio šalių. Į dvi dienas trukusią konferenciją, skirtą žudynių vietoms identifikuoti, pažymėti ir įamžinti, atvyko Holokausto istorikai, muziejininkai, vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Panerių žydų žudynių vieta dar slepia paslapčių.<br>D.Umbraso nuotr.
Panerių žydų žudynių vieta dar slepia paslapčių.<br>D.Umbraso nuotr.
Panerių žydų žudynių vieta dar slepia paslapčių.<br>D.Umbraso nuotr.
Panerių žydų žudynių vieta dar slepia paslapčių.<br>D.Umbraso nuotr.
Panerių žydų žudynių vieta dar slepia paslapčių.<br>D.Umbraso nuotr.
Panerių žydų žudynių vieta dar slepia paslapčių.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 27, 2017, 6:24 AM, atnaujinta Apr 7, 2017, 3:34 AM

Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus vadovas Markas Zingeris teigė, kad šių dienų moderniosios technologijos leidžia kur kas išsamiau tyrinėti masinių žudynių vietas, o atradimai nuolat papildo Holokausto istoriją.

„Masinių žudynių vietų yra daug, jų daug žinoma, o kai kurios tik dabar atrandamos, bet mūsų patirtis Paneriuose parodė, kad net ir, atrodytų, ištirtos masinių žudynių vietos gali slėpti daug paslapčių. Visuomenė aklai pasitikėjo sovietų pastatytais atminimo paminklais, šių vietų netikrino, buvo apsiribojama ritualinėmis apeigomis ir vainikų dėjimais. Niekas niekuomet nekėlė klausimo, ar teisingi buvo sovietų duomenys“, – kalbėjo jis.

Tyrimai pateikė netikėtų rezultatų

M.Zingerio teigimu, pasitelkus modernią įrangą kartu su Lietuvos istorijos instituto mokslininkais ir užsienio ekspertais padaryti atradimai parodė, kad tokios vietos gali slėpti daug papildomos informacijos.

„Atradome papildomų duobių, kurių visai nebuvo sovietų topografijoje, o pati teritorija veikiausiai buvo daug didesnė, joje esama paslėptos geležinkelio atšakos, apie kurią niekas garsiai nekalba. Visa tai mums atskleidė moderni aparatūra – vadinamieji georobotai. Rasta apdegusių medžių, keliamos prielaidos, kad ten buvo milžiniškos lavonų deginimo vietos, siekiant paslėpti nusikaltimą viskas buvo daroma paskubomis“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad būtina biocheminiu būdu tirti pelenų mėginius iš minėtos vietovės.

„Tai didelis darbas, bet kartu tai pamoka teritorijoms, esančioms nuo mūsų į rytus, – Ukrainai ir Baltarusijai, kurios buvo okupuotos Trečiojo reicho. Prieš dedant milijonus dolerių į įvairius monumentus ir muziejus tose vietose būtina iš naujo peržiūrėti pasaulinius archyvus ieškant informacijos apie žudynių vietas“, – kalbėjo M.Zingeris ir užsiminė, kad tai taip pat sunkus darbas, mat archyvai dažnai išblaškyti, dalis vokiečių archyvų atsidūrė Amerikoje, Izraelyje.

Daugiau informacijos suteiktų ir išsamesni teritorijų tyrimai moderniais metodais: „Prieš keliasdešimt metų nebuvo tokios įrangos, kokia naudojamės dabar. Šiandien jau galima atlikti ir kelių metrų gylio žemės tyrimus. Mes esame pirmieji, kurie ėmėsi tokių tyrimų. Neteko girdėti, kad kur nors kitur į rytus nuo Lietuvos masinių žudynių vietose būtų rinkti papildomi duomenys, kurie kvestionuotų sovietinę vietovių topografiją ir jų žemėlapius. Vėl kyla klausimas dėl tikrojo šių vietų skaičiaus“, – kalbėjo pašnekovas.

Paneriais susidomėjo pasaulio spauda

Tyrėjų atradimai Paneriuose sulaukė tarptautinio dėmesio tiek Vakarų šalių, tiek Izraelio spaudoje. „Žinoma, straipsniuose labai daug kalbėta apie tunelį, į kurį angą 2004 metais aptiko archeologas Vytautas Urbonavičius. Vėliau JAV specialistai specialia skanavimo įranga išmatavo jo ilgį, kuris siekia apie 35 metrus. Šis tunelis labai svarbus Holokausto istorijoje, net tai tam tikras pasipriešinimo aktas.

Pasmerkti mirčiai žmonės sugeba padaryti stebuklą: pabėgti iš sukarintos vietos, kurią juosia spygliuota viela, minų laukas, yra nuolatinė esesininkų priežiūra. Būtent tai, kad keliolikai žmonių pavykto pabėgti, pažymima visose šiose publikacijose ir pats pasipriešinimo faktas yra svarbus“, – sakė M.Zingeris.

Nuslėpta ir represuota trauma

Paklaustas, ar iš tiesų Holokausto istorijos tema į viešąją erdvę tarsi sugrįžta iš naujo, M.Zingeris sakė: „Intelektualams ir akademikams šie dalykai puikiai žinomi, o niekas niekuomet neatliko sociologinių tyrimų, kas yra vidutinis lietuvis ir ką jis turi suprasti, ko nesupranta. Žinoma, svarbu vykdyti edukacinę misiją ir kalbėti apie tai žmonėms suprantama kalba – tai ir padarė Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“. Reikia apie tai su žmonėmis kalbėtis jų kalba, bet šios temos daugelis nenori judinti, nes traumą sugeba įveikti ne kiekvienas. Holokaustas ir buvo nuslėpta ir represuota visos Lietuvos trauma“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Muziejaus vadovas prisiminė ir Arkadijaus Vinokuro knygą „Mes nežudėme“, kurioje kalbinami palikuonys tų, kurie tiesiogiai prisidėjo prie Holokausto. „Kalbėti apie tai taip individualiai reikia daug drąsos. Mes visada turėjome drąsos kalbėti, bet tai klausimas ne pačios tiesos, o kiek plačiai ją skleidi. Mes tikime, kad egzistuoja objektyvi tiesa, ir turime ją skelbti, kad jaunimas augtų nebijodamas veidu atsigręžti į tiesą ir mokėtų pasirinkti tarp gėrio ir blogio“, – kalbėjo M.Zingeris.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.